Jau vėliau, liudydami pareigūnams, šį klaipėdietį pažįstantys žmonės buvo šokiruoti dėl to, kas nutiko, apibūdino jį kaip gerą žmogų, nesiveldavusį į konfliktus. Kodėl viskas taip baigėsi, negalėjo suprasti ir tik per plauką gyvas likęs klaipėdiečio draugas.

„Mes sėdėjome, gėrėme ir rūkėme, nebuvo jokių pykčių, – prisiminė jis. – Staiga išgirdau lyg kažką dūžtant koridoriuje, nuėjau ten ir pamačiau žmogų, gulintį ant grindų, susiėmusį už pilvo, buvo labai daug kraujo. Bandžiau jį pakelti ir pats pajutau dūrį į nugarą.“