Atvesdins policija
Neseniai šiaurinėje Kukuliškių miško dalyje, ties Olando Kepure, kažkas iškirto medžius. Čia septyniems žmonėms sugrąžinta - „atkelta“ tėvų žemė. Leidimų kirsti medžius miške aplinkosaugininkai niekam neišdavė.
Vakar į Pajūrio regioninio parko administraciją turėjo atvykti sklypų savininkai susipažinti su protokolu apie iškirstus medžius.
Jie buvo kviečiami atvykti jau antrą kartą. Tačiau nė vienas neatvyko. Jei policijai tektų atvesdinti sklypų savininkus, susirinktų žinomų žmonių ar jų giminių kompanija. Tarp jų būtų medikai, statybos bendrovės vadovas, verslininkai.
Jei sklypų savininkai nepasirodys paskirtą dieną balandžio pabaigoje, parko administracija ketina kreiptis į policiją.
Bijo viešumo
Pajūrio regioninio parko darbuotojai patvirtino, kad medžiai iškirsti trijuose sklypuose. Tarp jų yra vienas, kuris, „Klaipėdos“ žiniomis, siejamas su Dalios Šukienės pavarde.
Silverijus Šukys - buvęs uostamiesčio meras ir fondo „Žemės druska“ steigėjas - šiuo metu taip pat užima aukštas pareigas.
Jis yra Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius.
Klausiamas, ar jo žmonai pavyko gauti žemės sklypą pajūrio miške, S.Šukys nenorėjo kalbėti - esą jis neįgaliotas aptarinėti žmonos reikalų. Dar pridūrė, kad nekomentuosiąs to, kas privatu.
Po to poną S.Šukį tapo nebeįmanoma surasti. Vakar jis visą dieną nekėlė telefono ragelio.
Pamėginus susiekti su ponia D.Šukiene pagal telefonų knygoje nurodytą numerį Klaipėdoje, buvo atsakyta: „Jie čia negyvena. O kokiu klausimu?“
Paaiškinus, kad žurnalistė nori pasitikslinti, ar D.Šukienė yra žemės sklypo Karklėje savininkė, balsas ragelyje vėlgi ėmė primygtinai teigti, kad D.Šukienė yra privatus asmuo.
Vyriausiosios tarnybinės etikos tinklalapyje buvęs meras S.Šukys kartu su žmona D.Šukiene deklaravo turįs Klaipėdos rajone atkurtos nuosavybės.
„Stumdosi“ dėl raštų
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir Pajūrio regioninio parko pareigūnai keletą savaičių tarpusavyje aiškinosi, kas tirs nupjautų medžių reikalus.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vedėjas Ernestas Lučauskas paaiškino, kad tyrimą dėl nukirstų medžių Karklėje atlieka Pajūrio regioninio parko pareigūnai. Aplinkosaugininkai tik nustato, kokia žala padaryta gamtai.
Tačiau Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius teigė, kad ir aplinkosaugininkai gali atlikti tokį tyrimą. „Tik nenori rašyti protokolų“, - sakė D.Nicius.
Gal taip „stumdydamiesi“ pareigūnai vengia užkliudyti kieno nors interesus?
Miške negyvens
Klaipėdietė politikė, vienos partijos Klaipėdos skyriaus vadovė Loreta Bosienė klausiama, kaip jai pavyko buvusio draustinio teritorijoje gauti sklypą, atsakė: „Kas čia ne pagal įstatymus? Tada taip dalino, paveldėjau mamos palikimą. Man ta vieta iš viso nepatinka“, - aiškino L.Bosienė.
Ji teigė, kad niekada nenorėjo ir nesiruošia miške gyventi.
Taip pat nieko negirdėjusi apie iškirstus medžius.
Moteris tvirtino abejojanti, ar kitų sklypų savininkai, atsakingas pareigas užimantys suaugę žmonės, lyg niekur nieko kirviu iškirstų medžius.
Jos nuomone, čia arba paleistas „burbulas“, arba kirtėjai turėjo leidimus.
Medžių nekirto
Bendrovės „Palangos perlas“ direktorius Kazys Sakalauskas taip pat nė neketino slėpti esąs vieno sklypo Karklėje savininkas.
Vyras sakė, kad tekę atsikelti sklypą ten, kur skyrusi apskrities administracija.
Ir K.Sakalauskas sakė nėra patenkintas vieta, nes jis prarado galimybę atsivežti anūkus ir parodyti prosenelių tėviškę netoli Rietavo.
Jis taip pat niekuo dėtas dėl iškirstų medžių - jų nekirto.
Todėl jam itin nemalonus Pajūrio regioninio parko kvietimas atvykti.
Buvo draustinis
Prieš kurį laiką parengus Pajūrio regioninio parko tvarkymo planą, buvo kiek pakeista - sumažinta tuometinio Kalotės botaninio zoologinio draustinio teritorija. Joje anksčiau buvo ir minimi septyni sklypai. Šios teritorijos sąskaita sumažėjo draustinis ir padidėjo rekreacinė teritorija.
Planą rengė valstybės įmonė Valstybinis žemėtvarkos institutas.
Instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus viršininkė Rita Palčiauskaitė teigė nesiimanti vertinti, ar šie pakeitimai tapo „blogybe“ ar „gėrybe“.
Pasak jos, tai buvo padaryta atsižvelgus, kad toje teritorijoje žemė jau buvo privati.
Daugumai savininkų žemės sklypai grąžinti ir „atkelti“ prie Karklės dar 2000 metais.
Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas baigtas po kelių metų.
Teritorija - nevertinga
Ar per keletą metų, kol buvo „derinamas“ planas, jo rengėjai nesijautė spaudžiami ar skatinami, kad dalis draustinio teritorijos būtų paversta rekreacine?
R.Palčiauskaitė sakė, kad ji asmeniškai jokio spaudimo nepatyrusi.
Plano rengėjai įsitikino, kad botaniniu ir zoologiniu požiūriu tai yra nevertinga teritorija.
Tada Pajūrio regioniniam parkui vadovavo Arvydas Urbis.
Erelio lizdas
Dabartinis parko vadovas D.Nicius žino vieną vertybę miške, netoli teritorijos, kuri suskaidyta į septynis privačius sklypus.
Tai - jūrinio erelio lizdas.
„Šios rūšies ereliai - Raudonosios knygos saugomi paukščiai“, - tvirtino D.Nicius.
Jis pridūrė, kad paukštis įsikūrė, kai ten buvusi pusiau laukinė teritorija.
Tačiau D.Nicius abejoja, ar ereliui patiks, jei netoliese imsis kurtis žmonės.
D.Niciaus žiniomis, kai kurie sklypų savininkai jau kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę dėl sąlygų statyboms bei detaliųjų planų.
Kai kurie miško specialistai mano, kad geriau teritorija Karklėje būtų išlikusi kaip vieningas miško masyvas.