Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Pirminiais duomenimis, moteris net 6 kartus siuntė pinigus neva sumokėti muitą už tariamą dovaną.

Specialistai tokius nusikaltimus vadina romantiniu sukčiavimu. Romantinis sukčiavimas dar yra žinomas kaip sukčiavimas pasitelkiant socialinius tinklus. Paprastai sukčiai aukų ieško socialiniuose tinkluose ir internetinių pažinčių svetainėse, programėlėse. SEB banko duomenimis, pernai romantiniai sukčiai aplenkė telefoninius sukčius ir iš Lietuvos gyventojų išviliojo 0,6 mln. eurų.

Anot SEB banko specialistų, romantiniai sukčiai pinigų vilioti neskuba. Bendravimą jie pradeda įprastai, rodydami „nuoširdų“ susidomėjimą ir palaikydami, iš pirmo žvilgsnio, normalų pokalbį. Vėliau, pasitelkdami įtaigias manipuliacijos technikas, sukčiai po truputį įgyja aukos pasitikėjimą.

Scenarijų ir istorijų būna įvairių – nuo apsimetimo žinomu asmeniu, kurio mokėjimo kortelė neva buvo užblokuota, taip prašant pervesti tam tikrą sumą, iki netikrų socialinių tinklų anketų kūrimo ir pinigų viliojimo neva negalit perduoti pinigų giminaičiams.

Įgijus pasitikėjimą, tampa visai nesudėtinga žmogų įkalbėti dalintis ir intymia informacija, finansiniais duomenimis, prisijungimo prie interneto banko informacija. Turėdami itin asmeniškos informacijos, sukčiai gali imtis ir šantažo.

Lietuvos bankų asociacija ragina nesidalinti informacija, kuri galėtų būti naudojama kompromituoti ir šantažuoti – asmeninėmis nuotraukomis, intymia informacija, bet kokiais finansiniais ir asmeniniais duomenimis.

Itin atsargiai vertinti naują pašnekovą, staigiai prisipažinusį apie stiprius jausmus.

Netikėti pasiteisinimais, esą neveikia vaizdo kamera arba pašnekovas negali kalbėti telefonu.

Atkreipti dėmesį į naujojo pažįstamo bendravimo stilių: rašybos klaidas ar anketos duomenų neatitinkantį pasakojimą – istorijų neatitikimai signalizuoja apie potencialų sukčių.

Bankų darbuotojai pataria niekada nedaryti pervedimų nepažįstamiesiems ar nepažįstamų asmenų vardu, o sutarus su jais susitikti, tai daryti viešoje vietoje, įspėjus artimuosius ir draugus.

„Supratę, kad tapote auka, nutraukite bendravimą ir kreipkitės į teisėsaugos institucijas. Jei sukčiui perdavėte savo prisijungimo prie interneto banko duomenis – susisiekite su banku“, – pataria specialistai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją