Ilgas griežčiausios kardomosios priemonės tolesnis taikymas iš esmės pažeidžia kaltinamojo teises ir yra neproporcingas nei kardomųjų priemonių tikslų aspektu, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pamatinių žmogaus teisių aspektu ir negali būti pateisinamas
Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi, itin didelės apimties baudžiamojoje byloje Genadijui Borisovui, kaltinamam dalyvavus ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesių laikotarpiui.
Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 1 d. nutartimi minėtą suėmimo terminą pakeitė ir nustatė jį 2 mėnesiams.
Specialiame teismo posėdyje, kuris buvo skirtas kardomųjų priemonių klausimams spręsti, dalyvavęs prokuroras, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartį, kuria kaltinamajam buvo sutrumpintas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, bei numatytas reikalingumas svarstyti kitų kardomųjų priemonių skyrimo klausimą, prašė G. Borisovo suėmimą pakeisti į kompleksą švelnesnių kardomųjų priemonių – 350 000,00 eurų dydžio užstatą, intensyvią priežiūrą 6 mėnesiams ir dokumentų paėmimą.
Kaltinamasis ir jo gynėjas taip pat prašė paskirti švelnesnes nei suėmimas kardomąsias priemones, nes kaltinamasis jau ilgą laiką buvo suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, o Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, jog toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – nėra pagrindo, tačiau nurodė, jog tokio dydžio užstato kaltinamasis neturi galimybės įmokėti.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija kardomosios priemonės – suėmimo termino kaltinamajam G. Borisovui nepratęsė, o ją pakeitė į kelias švelnesnes kardomąsias priemones.
Nutartyje pažymima, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti teisingumo vykdymui, nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą. Be to, ilgalaikis asmens kalinimas galimas tik išimtinais atvejais, kai, įvertinus kaltinamojo asmenybės bruožus, inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad G. Borisovas be pertraukos suėmime jau yra ilgą lako tarpą (buvo suimtas ir kitoje šiuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje) – daugiau nei 4 metus bei atsižvelgusi į Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartyje nurodytus imperatyvius argumentus dėl baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo pareigos spręsti klausimus dėl užstato tinkamumo kaip švelnesnės kardomosios priemonės ar švelnesnių kardomųjų priemonių (intensyvios priežiūros, dokumentų paėmimo) komplekso, tam, kad būtų pasiekti proceso tikslai, nusprendė, kad griežčiausios kardomosios priemonės tolesnis taikymas G. B. iš esmės pažeidžia kaltinamojo teises ir yra neproporcingas nei kardomųjų priemonių tikslų aspektu, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pamatinių žmogaus teisių aspektu ir negali būti pateisinamas. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti ir kitomis – savo pobūdžiu švelnesnėmis už suėmimą kardomosiomis priemonėmis.
Spręsdama klausimą dėl švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo, teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, yra asmenų, kuriais privalo rūpintis, iki suėmimo turėjo nuolatinę darbo vietą ir teisėtas pajamas, turi sveikatos problemų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra saistomas socialiniais ir šeiminiais ryšiais, kas mažina prielaidas išvadai, kad jis bandys bėgti ar slėptis, nors tokia tikimybė visgi išlieka.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas nurodė, kad G. B. kitoje Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jau yra paskirta kardomoji priemonė – užstatas, kurio dydis – 30 000,00 eurų, o šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis galėtų sumokėti dar 10 000,00 eurų dydžio užstatą. Prokuroras siūlė nustatyti 350 000,00 eurų užstato dydį.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nusprendė, kad kaltinamojo siūlomas 10 000,00 eurų dydžio užstatas, vertinant kompleksiškai su jam kitoje baudžiamojoje byloje jau taikomu 30 000,00 eurų užstato dydžiu, taigi, iš viso 40 000,00 eurų, yra pakankamas, kartu su kitomis jam skirtinomis kardomosiomis priemonėmis, pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų proceso tikslų.
Be užstato teisėjų kolegija kaltinamajam G. Borisovui dar skyrė ir intensyvią priežiūrą 6 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 13 d., taigi, kaltinamasis toliau bus kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis su nustatyta dienotvarke – nuolatos būti namuose, išskyrus iš anksto suderintas išimtis, bei asmens dokumentų paėmimą.
Teismo nutartis gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.
