Vilniaus regiono apylinkės teismas kaltu dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį) pripažino 52 metų sostinės gyventoją A. R. Teismas jam skyrė vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas tęsti darbą ir sudalyvauti elgesio pataisos programoje, iš A. R. taip pat bus konfiskuotas jam priklausantis automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, jam vadovavo Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai.
Bylos duomenimis, praėjusių metų vasario mėnesį nuteistasis Vilniaus rajone važiavo automobiliu. Kelią jam pastojo skersai važiuojamosios dalies stovintis automobilis, netoli kurio nukentėjusysis pjovė gūsingo vėjo nulaužtą medį, o moteris krovė malkas į mašiną. A. R. paprašius patraukti skersai stovintį automobilį, tarp vyriškių kilo konfliktas, jie pradėjo vienas kitą filmuoti ir fotografuoti mobiliaisiais telefonais.
Moteriai galiausiai patraukus skersai kelio stovėjusį automobilį į šalikelę, A. R. įsėdo į savo automobilį ir pradėjo važiuoti, nors matė, kad priešais jo automobilį stovi anksčiau medį pjovęs vyras.
Anot nuteistojo, jis dėl neatsargumo paspaudė ne sankabą, o akseleratorių, o automobiliui tik pradėjus važiuoti, nukentėjusysis apsisuko ir pats užšoko ant automobilio kapoto. Teismas tokia nuteistojo versija nepatikėjo ir padarė išvadą, kad A. R. veika padaryta tyčia, nes prieš jam pradedant važiuoti, nukentėjusysis jau stovėjo prieš nuteistojo automobilį.
A. R., nors ir matydamas priešais jo automobilį stovintį žmogų, sąmoningai pradėjo važiuoti, partrenkė nukentėjusįjį, dėl ko šis užkrito ant važiuojančio automobilio variklio dangčio ir taip buvo vežamas ne mažiau kaip 10 metrų. Vyrui nukritus nuo automobilio, A. R. nesustojęs nuvažiavo tolyn. Nuo automobilio nukritusiam vyriškiui buvo nustatytas stuburo slankstelio lūžis.
Iš karto po įvykio ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo. Vėliau teisminio nagrinėjimo metu išklausius kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinimą ir A. R. veiką kvalifikuoti kaip tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Teismas konstatavo, kad A. R. nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia: nenumatyti, kad jo veiksmai – sąmoningas važiavimas ant prieš jo automobilį stovintį žmogų – sukels pasekmes nukentėjusiam, buvo neįmanoma.
Teismo sprendimu, A. R. turės kompensuoti ir nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą – gydymo bei reabilitacijos išlaidas.
Šis pirmos instancijos teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
