Teismas iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės nukentėjusiesiems – priteisė neturtinę žalą: per eismo įvykį sunkiai sužalotai nukentėjusiajai – 40 000 eurų, neįskaitant civilio atsakovo jau sumokėtų 30 000 eurų; nukentėjusiajam – 15 000 eurų, neįskaitant civilinio atsakovo sumokėtų 20 000 eurų; dar vienam nukentėjusiajam – 5 000 eurų, neįskaitant civilinio atsakovo sumokėtų 15 000 eurų. Likusioje dalyje nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo teismas atmetė.
„Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Kaltinamasis nenumatė galimų pasekmių, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, – sako baudžiamąją bylą nagrinėjusi Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Edita Jusevičienė. – Kaltinamojo padaryta veika dėl neatsargumo, tačiau yra pavojinga, sukėlė labai sunkias pasekmes.“
Teisme neginčytinai nustatyta, kad V. J. padaryti Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai turi tiesioginį priežastinį ryšį su pasekmėmis – eismo įvykiu. Dėl per automobilio avariją patirtų sužalojimų Radviliškio rajone žuvo automobilio vairuotojas ir keleivė, dar vienai keleivei buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, keleiviui – nežymus sveikatos sutrikdymas.
Pasak teisėjos E. Jusevičienės, V. L. nusikalstamą veiką padarė pažeisdamas kelis Kelių eismo taisyklių reikalavimus: krovininį automobilį su puspriekabe vairavo daugiau nei pusę metų nebeturėdamas galiojančios sveikatos patikrinimo pažymos, kuri suteikia teisę vairuoti antros grupės transporto priemones, vairavo transporto priemonę susirgęs, kai dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, t. y. turėdamas širdies ritmo sutrikimą, kuris pasireiškia sąmonės sutrikimu, t. y. praradimu galimybės suvaldyti transporto priemonę. Kaltinamasis V. L., pažeisdamas visuomenėje toleruojamas vertybes, ne tik kėlė pavojų, bet ir realiai sukėlė sunkiausio pobūdžio bei neatstatomus padarinius – žmonių mirtį.
Kaltinamasis V. L. kaltu prisipažino visiškai. Jis teisme parodė, kad įvykio dieną nejautė problemų su sveikata. Pripažino, kad sėdo už vairo, neturėdamas nuo 2020 m. sausio 3 d. galiojančios medicininės pažymos apie sveikatos būklę ir galėjimą vairuoti sunkiasvores transporto priemones. Be visiško prisipažinimo kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta išanalizuotų įrodymų visuma. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi.
Nagrinėjant bylą teisme buvo gautas kaltinamojo ir laiduotojos jo sutuoktinės prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Bylos aplinkybės atitiko įstatymo numatytas sąlygas ir pagrindus, kuriems egzistuojant galimas kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. L. neatsargiu elgesiu, bet visgi nusikalstamais veiksmais, padarė realų pasikėsinimą į vieną iš didžiausių ir labiausiai įstatymu saugomą vertybę – asmens gyvybę – teismo įsitikinimu yra itin reikšmingas veiksnys, keliantis pagrįstas abejones dėl žalą padariusio asmens atleidimo nuo atsakomybės. Tokį asmenį atleidus nuo atsakomybės akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui. Taip pat teismas atsižvelgia į paties kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl teismo nuosprendžiu jam skirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Teismas pasisakė dėl pareikštų civilinių ieškinių neturtinei žalai atlyginti. Patirta dvasinė skriauda tik iš dalies gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai. Tačiau negalėjimas tiksliai apibrėžti neturtinės žalos ir jos visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Byloje pripažinti nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais 5 asmenys. Nustatyta, kad kaltinamasis V. L. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas vilkiką su puspriekabe, kurių savininkas yra įmonė, todėl samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės. Transporto priemonės savininko civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta, įvykio metu draudimas galiojo, todėl nukentėjusieji pagrįstai įgavo teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui – civilinei atsakovei.
Teismas nustatė, kad kaltinamasis V. L. 2020 m. rugpjūčio 2 d. apie 19 val. Radviliškio rajone, nuo 2020 m. sausio 3 d. neturėdamas galiojančios sveikatos patikrinimo pažymos, kuri suteikia teisę vairuoti 2 grupės transporto priemones, vairavo krovininį automobilį su puspriekabe. Kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus: vairavo transporto priemonę susirgęs, kai dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, t. y. turėdamas širdies ritmo sutrikimą, kuris pasireiškia sąmonės sutrikimu, t. y. praradimu galimybės suvaldyti transporto priemonę, važiuodamas keliu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui. Jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą dėl to įvyko eismo įvykis – susidūrimas su priešpriešiais važiuojančiu lengvuoju automobiliu, kuris po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio. Lengvojo automobilio vairuotojas ir gale kairėje sėdėjusi keleivė dėl padarytų daugybinių sužalojimų įvykio vietoje mirė. Dar vienai keleivei buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, šalia vairuotojo sėdėjusiam keleiviui – nežymus sveikatos sutrikdymas.
