Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai šių metų pradžioje už fizinio barjero prie sienos su Baltarusija įrengimą atsakingai valstybės valdomai įmonių grupei „EPSO-G“ kilo įtarimų dėl vienoje iš atkarpų fizinį barjerą įrenginėjančios įmonės darbuotojo veiksmų. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad subrangovų įmonės darbuotojas V. U., būdamas atsakingas už šios vielos sandėliavimą bei pristatymą, pasisavino dalį vielinės tvoros savanaudiškais tikslais, praneša Generalinė prokuratūra.
Turimais duomenimis, krovininio automobilio vairuotojui, su kuriuo vyko kartu, V. U. nurodė dalį pjaunančios vielos ritinių nugabenti į metalo supirkimo aikštelę ir utilizuoti kaip metalo laužą. Nesuprasdamas, kad V. U. vykdo nusikalstamą veiką, vairuotojas šį nurodymą įvykdė ir į metalo supirkimo aikštelę nuvežė 30 pilnų tvoros ritinių, kurių svoris 510 kilogramai, bei dar 590 kilogramų statybose sugadintos vielos, kurių bendra vertė sudarė virš 1447 eurų. Už 1100 kilogramų pjaunančios vielos metalo tvoros supirktuvėje buvo išmokėti 209 eurai.
V. U. buvo pareikšti įtarimai dėl svetimo turto pasisavinimo pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį, tačiau įtariamajam visiškai pripažinus kaltę, pilnai atlyginus padarytą žalą ir susitaikius su žalą patyrusia įmone, prokuroras tenkino paties V. U. bei žalą patyrusios įmonės prašymus atleisti V. U. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
Taikant Baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą prokuroras kreipėsi į teismą prašydamas patvirtinti šį nutarimą.
Patvirtindamas prokuroro nutarimą atleisti V. U. nuo baudžiamosios atsakomybės, ikiteisminio tyrimo teisėjas prokuroro prašymu paskyrė V. U. ir baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
