Praėjęs savaitgalis pajūrio teisėsaugininkams būtų buvęs gana ramus, jei ne šeštadienį kurorte įvykusi skaudi nelaimė. Palangos specialiosios tarnybos į Bendrovių gatvėje įsikūrusios įmonės teritoriją iškviestos šeštadienį. Likus keliolikai minučių iki 11 val. gautas pranešimas, kad atliekant krovos darbus mirtinai sužalotas 62 metų vyras. Jį prispaudė užgriuvę rąstai.
Nors ugniagesiams pranešta, kad nukentėjusiojo kūno išlaisvinti nepavyksta, jiems atvykus į įvykio vietą, gelbėtojų pagalbos jau neprireikė. Kaip ir greitosios medicininės pagalbos (GMP) brigados. Medikams liko tik konstatuoti žmogaus mirtį. Pasak Klaipėdos apskrities VPK atstovės Astos Kažukauskienės, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tikslios mirties priežasties nustatymo.
Žuvusysis Palangoje tik dirbo. Oficialią gyvenamąją vietą buvo deklaravęs uostamiestyje.
„Vakarų ekspreso“ duomenimis, tragiška nelaimė įvyko bendrovėje „Eurogrupė“. Daugiau nei dvidešimt metų veikianti įmonė užsiima rąstinių ir karkasinių namų gamyba. Joje dirba per 30 darbuotojų. Įvykis sukrėtė juos visus. Tačiau didžiausią šoką patyrė velionio brolis. Vyras net tik taip pat dirba šioje bendrovėje, bet savo akimis matė kraupią nelaimę.
Teigiama, kad vienas brolis darbavosi elektriniu krautuvu, o kitas stovėjo šalia sukrautų rąstų. Pastarieji netikėtai pajudėjo ir užgriuvo prie jų stovintį žmogų. Kūną išlaisvino į nelaimės vietą subėgę bendradarbiai, tačiau sužalojimai buvo per sunkūs, kad žmogus liktų gyvas.
Vakar į „Vakarų ekspreso“ skambutį atsiliepusi „Eurogrupės“ darbuotoja informavo, kad bendrovės direktorius Vidmantas Plonis su žiniasklaida kol kas nebendraus ir jokių komentarų dėl šio įvykio neteiks.
Mirtimi darbo vietoje pasibaigusios nelaimės aplinkybes aiškinasi ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI).
„Įvykio aplinkybės iki galo dar nėra aiškios. Dirbame kartu su policija. Tikimės, kad daug kas paaiškės pasikalbėjus su nelaimę mačiusiu broliu. Pastarasis patyrė didžiulį šoką, tad kol kas su juo pabendrauti nepavyko. Surinkta pirminė informacija rodo, kad žuvusysis bendrovėje dirbo legaliai. Aiškinsimės, kodėl tie sukrauti rąstai pajudėjo. Ar kas prisilietė, ar kas pajudino. Matyt, kažkas buvo negerai, jei taip jau atsitiko“, - „Vakarų ekspresui“ sakė VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Vytautas Ročys.
Nuo metų pradžios tai jau dvyliktas žmogaus mirtimi pasibaigęs įvykis darbo vietoje Klaipėdos apskrityje. Sunkių sužalojimų užregistruota aštuoniolika.
„Daugiausiai tokių nelaimių įvyksta uoste, statybose, transporto ir medienos apdirbimo sektoriuose. Apie penkis procentus nelaimių nukentėjo neblaivūs darbuotojai. Dvi baigėsi mirtinai, dar dviejose žmonės sunkiai sužaloti. Kad ir kaip būtų gaila, nelaimių darbe daugėja. Palyginti su tuo pačiu praėjusiųjų metų laikotarpiu, jų užregistruota apie 15-20 procentų daugiau“, - teigė V. Ročys.
VDI nuo metų pradžios jau užregistravo daugiau nei tris dešimtis darbe įvykusių nelaimių, kurios pareikalavo 38 žmonių gyvybės. Sunkiai sužaloti 97 asmenys. Per tokį patį praėjusiųjų ir užpraėjusiųjų metų laikotarpį žuvusiųjų darbe buvo mažiau - 29 ir 30.
„Neramu matyti augančius nelaimingų atsitikimų darbe skaičius. Po ilgo karantininių prastovų laiko į darbą grįžtantys darbuotojai galbūt yra praradę budrumą ir įgūdžius, todėl darbų vadovai turi ypač atsakingai priminti saugos taisykles, instruktuoti darbuotojus ir dar kartą atidžiai patikrinti, ar visi yra aprūpinti reikalingomis saugos priemonėmis. Primenu, kad būtent darbdavys yra atsakingas už darbuotojų saugumą darbo metu“, - sakė Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
Tiriant nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad didžiąją dalį mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių šiais metais, sąlygojo darbdavio neįgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, nepakankama darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė, netinkamas darbų organizavimas. Beveik ketvirtadalis nelaimingų atsitikimų darbe įvyko, kai atlikdami darbus darbuotojai nesilaikė jiems privalomų vykdyti saugaus darbo instrukcijų ir taip rizikavo savo sveikata bei gyvybe.
„Atrodo, žmogus dirba ne metus, ne dvejus ir ne trejus, yra supažindintas su darbų saugos taisyklėmis, aprūpintas visomis būtinomis priemonėmis, tačiau vis tiek pasielgia neatsargiai. Reikia prikabinti vienaip, paima ir prikabina kitaip. Tad ir pasekmės būna skaudžios“, - stebėjosi V. Ročys.
Per praėjusius metus VDI gavo 33 pranešimus apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 125, per kuriuos sunkiai pakenkta jų sveikatai. Per 2019 metus gauti 39 pranešimai apie mirtinus įvykius darbe ir 125 - apie sunkiai sužalotus žmones. Per 2018 metus šie skaičiai buvo labai panašūs - 38 ir 126.
