Kaip skelbiama š. m. balandžio 16 d. priimtame Marijampolės apylinkės teismo nutarime, neteisėtai gabenamų prekių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, siekė 140 tūkst. eurų. Atlikus šių prekių sudėties laboratorinius tyrimus vienoje nepriklausomoje ir gamintojų laboratorijose, paaiškėjo, kad šių produktų sudėtis skiriasi nuo originalių gamintojų produktų ir galima juos įvardinti klastotėmis, pranešė Lietuvos augalų apsaugos asociacija.

„Kaip kiekviena mama geriausiai pažįsta savo vaiką, taip kiekvienas gamintojas geriausiai žino viską apie jo gaminamus produktus. Jei gamintojas, atlikęs sudėtingus augalų apsaugos produktų sudėties laboratorinius tyrimus, konstatuoja, kad tirti mišiniai yra ne jo gamyklos produktas ir turi tokių sudedamųjų dalių, kurių neturėtų būti legaliuose produktuose, sunku rasti argumentų, verčiančių tuo abejoti ir dengtis šališkumo korta“ – pabrėžė Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanavičienė.

Nepaisant šio atvejo, parodančio muitinės pareigūnų pastangas užkardinti nelegalią prekybą, šešėlinės prekybos falsifikatais mūsų šalyje mastai yra tikrai bauginantys, o tolerancija šios srities pažeidimams vis dar didelė. Remiantis Europos Sąjungos Intelektinės nuosavybės tarnybos EUIPO (European Union Intellectual Property Office) duomenimis, Lietuvoje nelegali prekyba AAP vidutiniškai sudaro beveik 18 proc., tuo lenkiame ES vidurkį, kuris, skaičiuojant kartu su Jungtine Karalyste, nesiekia 14 proc.

Nors balandžio pabaigoje Seimas pritarė Administracinių nusižengimų kodekso ir Augalų apsaugos įstatymo pakeitimams, numatantiems baudas už šią nelegalią veiklą, šie pakeitimai įsigalios tik rudenį, nuo š. m. lapkričio 1 d.

Asociacijos vadovės teigimu, atsakomybės už falsifikatų platinimą griežtinimas ir baudų didinimas yra tik vienas elementas kovoje prieš nelegalią veiklą. Baudos už nelegalią veiklą turi būti proporcingos daromai žalai, atgrasančios nuo galimo pažeidimo, tačiau būtina tinkama kontrolė ir atsakomybės neišvengiamumas už padarytus pažeidimus. Ne paskutinėje vietoje yra vartotojų suvokimas apie falsifikatų daromą žalą, todėl tik priemonių visuma padėtų įveikti klastočių plitimą Lietuvoje.