Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu A. Dailidę nuteisė pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 5 punktą, 6 punktą, 7 punktą ir 187 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. kovo 11 d. nusikaltimo), 187 straipsnio 2 dalį (dėl 2014 m. gruodžio 4 d. nusikaltimo) ir paskyrė subendrintą penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę bei iš nuteistojo priteisė atlyginti nukentėjusiesiems patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. Dailidės ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Justo Lauciaus apeliacinius skundus.
Prokuroras ir nuteistojo gynėjas Romualdas Mikliušas, nesutikdami su šiais teismų sprendimais, juos apskundė kasacine tvarka. Prokuroras prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo atmestas prokuroro apeliacinis skundas dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės nuteistajam paskyrimo, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, o nuteistojo gynėjas prašė skundžiamus teismų sprendimus panaikinti ir baudžiamąją bylą jo ginamajam nutraukti.
Išplėstinė teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo aspektu, nenustatė esminių BPK reikalavimų pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ir nutartį. Išplėstinė teisėjų kolegija nenustatė teisės į gynybą ikiteisminio tyrimo metu pažeidimo ir konstatavo, kad pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje A. Dailidės teisė į gynybą ir teisė turėti gynėją buvo užtikrinta; vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teismuose, A. Dailidės teisė į gynybą buvo realizuota per pasirinktą gynėją, baudžiamojo proceso metu jis turėjo visas procesines galimybes ginčyti ikiteisminio tyrimo veiksmais gautų duomenų teisėtumą, patikimumą ir šia galimybe, padedamas pasirinkto gynėjo, pasinaudojo.
Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, bylos įrodymus vertino vadovaudamasis BPK nuostatomis, teismo išvados dėl įrodymų pakankamumo ir A. Dailidės padarytų nusikalstamų veikų įrodytumo pagrįstos įvertinus bylai išspręsti reikšmingų įrodymų visumą, praneša Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nenustatė netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo individualizuojant ir paskiriant bausmę A. Dailidei. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. Dailidei laisvės atėmimo bausmę penkiolikai metų, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro skundą dėl bausmės sugriežtinimo, atsižvelgė į baudžiamajame įstatyme nustatytą bausmės paskirtį, bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimais padarytų padarinių neatitaisomą pobūdį, kaltininko asmenybę apibūdinančius duomenis ir kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, parinko tinkamą bausmės rūšį ir paskyrė bausmę, kuri nėra aiškiai per švelni, savo sprendimus pagrindė bausmei skirti svarbių aplinkybių visumos įvertinimu ir juos tinkamai motyvavo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai atmetus tiek prokuroro, tiek nuteistojo gynėjo kasacinius skundus, po nutarties priėmimo liko galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, kuriuo nuteistajam paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
