Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis išnagrinėjo didelės apimties, rezonansą visuomenėje sukėlusią baudžiamąją bylą, kurioje nukentėjusiaisiais buvo pripažinta 13 fizinių asmenų ir vienas juridinis asmuo, dėl jiems sukčiavimo būdu padarytos didelės žalos. Nusikaltimai buvo padaryti 2016–2018 m. laikotarpiu.

Teismas praneša, kad išnagrinėjęs bylą teismas kaltais pripažino Viktorą Vilkauską (anksčiau turėjęs ir Kęstučio Vilkausko bei Viktoro Leonovo pavardes), Darių Bacevičių, Alfredą Grigutį ir Ramintą Aleknavičienę. Visiems jiems skirtos realios laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistieji veikė itin išradingai bei rafinuotai, tačiau neretai ir ciniškai. Dažniausiai sukčiai taikydavosi į vienišas moteris, tačiau buvo apgauta ir vyrų, taip pat padaryta žala ir verslo subjektui.

Tam, kad įgytų nukentėjusiųjų palankumą, V. Vilkauskas kruopščiai ruošdavosi. Prieš tai jis buvo teistas 7 kartus, o bausmę atlikęs iš pataisos namų išėjo tik 2015 metais. Tačiau tik išėjęs iš pataisos namų ėmė aktyviai veikti.

Nustatyta, kad nukentėjusiesiems jis prisistatydavo labai įvairiai, tačiau dažniausiai kaip solidus verslininkas, buvęs ar esamas specialiųjų tarnybų ar saugumo struktūrų pareigūnas, kovojantis prieš terorizmą, turintis pulkininko laipsnį, teisėjas, turintis 6 aukštuosius išsilavinimus, mokantis 7 kalbas, ES pareigūnas, atsakingas už Baltijos valstybių priežiūrą, ir pan. Tačiau visuomet pabrėždavęs, jog turįs visur pažįstamų ir galintis sutvarkyti bet kokius reikalus, ypač jei kas jų turi su teisėsauga, prokuratūra ar teismais.

Taip pat nustatyta, kad jis Didžiojoje Britanijoje buvo atsidaręs įmonę skambiu pavadinimu „Bureau on struggle against terrorism limited“, pasisiuvęs uniformas su simbolika, panašia į vienos iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tarnybų, ir ją dėvėjo prisistatydamas nukentėjusiesiems, važinėjo su automobiliu, kuriame po grotelėmis įmontuoti švyturėliai.

Taip pat nustatyti atvejai, kad V. Vilkauskas užmegzdavo ir itin artimus santykius su nukentėjusiosiomis, tačiau tik tam, kad galėtų vėliau jas apgauti įgyjant jų turtą. V. Vilkauskas pripažintas kaltu dėl dešimties nusikalstamų veikų padarymo, jam skirta 14 metų reali laisvės atėmimo bausmė, kurios atlikimo pradžios jis laukia suimtas.

Kitas kaltinamasis – Darius Bacevičius, kuris yra buvęs policijos pareigūnas, taip pat atliko skirtingus vaidmenis. Vienu atveju V. Vilkausko surastai potencialiai nukentėjusiajai, turinčiai teisinių problemų, D. Bacevičius buvo pristatytas kaip Generalinio prokuroro pavaduotojas, kuris ir turėjo tas problemas išspręsti. Žinoma ne už dyką. Tačiau dažniausiai jis apsimesdavo antstoliu, kuris pigiai „pardavinėjo“ nekilnojamąjį turtą V. Vilkausko atvestiems klientams, pageidavusiems kuo pigiau, tik už jiems siūlomą kainą, aukciono būdu įgyti šį turtą, ir sumokėjusiems avansus už tai V. Vilkauskui ir D. Bacevičiui. D. Bacevičiui teko apsimesti ir tariamai su Kinija glaudžius ryšius palaikančios UAB „Chengwei Zheng“ vadybininku, paprašiusiu avanso už konsultaciją, ir už tai pažadėjusiu nukentėjusiai įmonei gauti užsakymą 221 000 eurų sumai. D. Bacevičius pripažintas kaltu padaręs tris nusikalstamas veikas, jam skirta 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios dalį jis siunčiamas atlikti iš karto įsiteisėjus nuosprendžiui, o šią dalį atlikus – likusios dalies bausmės vykdymas atidedamas 3 metams.

Dar vienas nuteistas asmuo šioje byloje – Alfredas Grigutis, kuris jau prieš tai teistas 10 kartų ir šiuo metu bausmę atlieka pareigūnams skirtuose pataisos namuose. Šiuose pataisos namuose jis anksčiau ir susipažino su bausmę ten taip pat atlikinėjusiu V. Vilkausku. A. Grigutis šioje byloje suvaidino prekeivio, galinčio gauti pigiai parduodamų Muitinės konfiskuotų mobiliojo ryšio telefonų partiją, vaidmenį. Tą jam veikiant bendrininkų grupėje kartu su V. Vilkausku pavyko padaryti ir apgauti vieną nukentėjusiąją, galvojusią šias prekes pelningai perparduoti Rusijoje. A. Grigutis pripažintas kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo ir jam skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vienintelė, kaip bendravykdytoja bendrininkų grupėje veikusi moteris – Raminta Aleknavičienė, be sukčiavimo taip pat nuteista ir dėl įmonės turto iššvaistymo, įmonės turto pasisavinimo ir apgaulingos apskaitos vedimo. Ji pati aktyviai veikė sukčiaujant tuomet, kada mažiau patiklūs nukentėjusieji pinigus už parduodamas prekes, nekilnojamąjį turtą ar paslaugas V. Vilkauskui ir D. Bacevičiui pageidavo duoti ne grynais, o pervesti bankiniu pavedimu. Tam ji panaudojo realiai veikusios UAB „Baurela“ sąskaitas, kurios savininkė ir direktorė buvo, o nusikalstamu būdu gautas lėšas išgrynindavo ir pasidalindavo su V. Vilkausku Tam, kad visa tai paslėpti, ji apgaulingai tvarkė ir UAB „Baurela“ apskaitą. R. Aleknavičienė pripažinta kalta šešių nusikalstamų veikų padarymu. Jai skirta 4 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios dalį ji siunčiama atlikti iš karto įsiteisėjus nuosprendžiui, o ją atlikus – likusios dalies bausmės vykdymas atidedamas 3 metams.

Tuo pačiu nuosprendžiu patenkinti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai, priteisiant iš nuteistų asmenų patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, bei nukreipiant šios žalos atlyginimą į ikiteisminio tyrimo metu rastą nuteistųjų turtą, kuriam apribota nuosavybės teisė.

Nuosprendis, kurį sudaro net 146 lapai, per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.