Byloje nustatyta, kad R. G. per Vilniaus siuntų terminalą neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, išsiuntė K. K. į Klaipėdos siuntų terminalą siuntą su dviem buteliukais – lašintuvais kanapių ekstrakto, kurio sudėtyje buvo 0,1108 g gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC), įrašyto į Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą“, praneša Klaipėdos apylinkės teismas.

R. G. kaltu neprisipažino ir parodė, jog K. K. yra jo dukra, kuriai siuntė vaistus kaip paprastą aliejų, šis internete kainavo 70 Eur, bet rado jį nusipirkti už 20 Eur. Vyras teigė atradęs šią priemonę internete skaitydamas apie kanapes. Jam ūkininkas pasakojo apie kanapių aliejaus savybes, sakė, esą jis gydo vėžį, šizofreniją, stiprina organizmą, gerina miegą. Dirbdamas pavežėju iš kliento jis įsigijo minėto kanapių aliejaus, kurį lašino po liežuviu. Vaistus nuvežė ir davė motinai, kuri gyvena Klaipėdoje, pats taip pat vartojo šiuos vaistus gerinti imuninei sistemai ir tam, kad geriau išsimiegotų. Be to, pardavėjas jam jokių įtarimų nesukėlė, taigi R. G. negalvojo, kad tai nelegalu.

Įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas nusprendė, kad R. G. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Vyras patvirtino, jog siuntė dukrai siuntą su dviem buteliukais ekstrakto, tačiau teigė nežinojęs, jog draudžiama disponuoti šia medžiaga, galvojo, kad tai kanapių aliejus. Tačiau tokius vyro parodymus teismas įvertino kaip jo gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

R. G. išankstinis domėjimasis šia medžiaga leido teismui teigti, kad jis suvokė, jog šia medžiaga neprekiaujama vaistinėse ar kitose viešai prieinamose vietose, jos negalima įsigyti iš oficialių šaltinių. Be to, vyras pripažino pats vartojęs minėtą medžiagą, todėl, teismo manymu, suprato šios medžiagos poveikį psichikai ir iš esmės suvokė, kad tai įstatymo draudžiama medžiaga.

R. G. gynyba akcentavo galimą teisės spragą, kad neva Lietuva nėra tinkamai įteisinusi kanapių produktų, pagamintų iš legaliai auginamų pluoštinių kanapių. Šiuos teiginius paneigia Europos bendrijos priimti reglamentai bei direktyvos, kuriuose kalbama apie pluoštines kanapes ir jų produktus. Teismas, išanalizavęs Europos bendrijos teisės aktus, nenustatė teisės aktų, kurie reglamentuotų leidimą gaminti ir platinti psichoaktyvių medžiagų poveikį turinčių kanapių maisto produktus ar medikamentus.

Skirdamas bausmę R. G., teismas atsižvelgė į tai, kad vyras yra dirbantis, baustas administracine tvarka, teistas, nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas neišnykęs. Įvertinęs R. G. veiksmus darant nusikaltimą, teismas padarė išvadą, kad sunkių ir nepataisomų padarinių jis nesukėlė, veika buvo atsitiktinio pobūdžio, neįvertinus jos pavojingumo ir gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės. Taigi, šiuo atveju, teismas konstatavo, kad R. G. nėra tiek pavojingas, kad būtų galima daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus jam Baudžiamajame kodekse numatytą vienintelę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Teismo manymu, tai prieštarautų tiek teisingumo, tiek proporcingumo principams ir galbūt net turėtų priešingą efektą – neužtikrintų bausmės paskirties. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai galėtų būti pasiekti R. G. skyrus švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Vyrui skirtas pusantrų metų laisvės apribojimas ir jis įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje – išklausyti programą per 9 mėnesius, visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.