Kaip jau buvo skelbta, apie 2.50 val. Vilniuje, S. Neries g. gyvenanti moteris (gim. 1992 m.) policijai pranešė, kad „užėjęs kaimynas V. Jagėlo nei iš šio, nei iš to ją sumušė; mušė rankomis: smūgiavo į įvairias kūno vietas (veidą, rankas ir kt.)“, taip pat sumušė jos vyrą ir draugę. Suteikus medicinos pagalbą, abi moterys išleistos gydytis į namus.

V. Jagėlo teigia, kad jis taip pat patyrė sužalojimus, o dėl smurto į policiją kreipėsi ne tik jis pats, bet ir jo draugė.

– Papasakokite, kaip atsidūrėte S. Neries g., nors ten negyvenate.

– Ten gyvena mano draugės Anastasijos draugė Viktorija, ji Naujųjų metų išvakarėse mums pasiūlė kartu atšvęsti besibaigiančius ir sutikti ateinančius metus. Mes atvykome apie 20-21 val., kai vakarėlis jau buvo pačiame įkarštyje. Čia buvo ir Viktorijos draugas bei dar viena mergina, vardu Katryna – nė vieno jų aš nepažinojau.

Neslėpsiu, buvo labai keistas vakarėlis – Viktorija nuolat aiškinosi santykius su savo draugu, kitaip tariant, vyko nesibaigiančios meilės dramos. Ir ta kita draugė Katryna buvo be nuotaikos, skundėsi, kad ją paliko vaikinas ir nuolat mane užgauliojo – jai kažkodėl aš nepatikau. Ji sakė, gal tu daugiau nebegerk, nes esi boksininkas, ir taip jau durnas esi, ką čia dar gersi su mumis, dar durnesnis tapsi... Ir tai nuolat kartojo.

– Kodėl?

– Nežinau, kodėl ji prie manęs kabinėjosi, gal alkoholis ją taip veikė... Po vidurnakčio, kai sutikome Naujuosius metus, pašokome, o vėliau Kotryna priėjo prie manęs ir sakė: „Na, davai, trenk man, trenk“. Pasakiau, kad atstotų nuo manęs, bet ji ėmė grasinti, jog taip su ja nekalbėčiau, nes esą atvažiuos jos draugai ir su manimi greitai susitvarkys, esą jiems visai nesvarbu, kad esu sportininkas. Daugiau į ją nebekreipiau dėmesio, ji kaip ir apsiramino.

O tada mano draugė pasakė, kad eina į kambarį pagulėti. Ir iš paskos ją nuėjo Viktorijos draugas. Labai nustebau. Ir netrukus išgirdau triukšmą, atbėgau ir pamačiau, kad jis priekabiauja prie mano draugės. Ir prieš tai jau buvau į tai atkreipęs dėmesį – kai šokome, jis įgnybdavo ar plekšteldavo per užpakalį... Pratylėjau, bet kai kambaryje pamačiau tokį vaizdą ir riksmus... O tada tas vaikinas man smogė du kartus į veidą. Aš jam kirtau atgal – du ar tris kartus.

Ir iš karto iš virtuvės atbėgo Katryna – ji rankoje laikė peilį. Supratau, kad ji nori į mane durti, nes ranką buvo aukštai iškėlusi ir peilio geležtę nukreipusi į mano pusę. Nebuvo laiko galvoti, ką daryti – griebiau už geležtės ir peilį atėmiau, tuo pačiu jai sudaviau du smūgius, nes kitaip, manau, ji peilio man nebūtų laisvai atidavusi, tikriausiai būtų į mane dūrusi.

Viskas įvyko labai greitai – tai buvo sekundžių reikalas, prisimenu, kad Viktorija man daužė per nugarą. Pasakiau savo draugei, kad eikime iš čia – esu visas supjaustytas, ranka gausiai kraujavo.

– Manote, kad Jums būtų dūrę?

– Ko gero, taip, nes Katryna tikrai neadekvačiai elgėsi. Visą vakarą ji vietos nerado – tai trenk jai, tai dar kažką, toks įspūdis, kad ji mane provokavo. Todėl turėjau peilį atimti, nes buvo aišku – arba ji mane, arba – aš ją.

– Išėjote iš buto ar laukėte policijos, medikų?

– Ne, nelaukėme, išbėgome, net batų nespėjau apsiauti. Nenorėjau daugiau būti, nes Viktorijos draugas dar bandė mane pulti. Nežinau, kuo viskas būtų pasibaigę, jeigu būtume pasilikę.

Išeidamas paėmiau peilį – žinojau, kad bus iškviesta policija, todėl norėjau, jog jis būtų įrodymas – aš net bijau pagalvoti, kokių istorijų jie galėjo prikurti norėdami mane apkaltinti. Ant peilio buvo Katrynos pirštų atspaudai. Nežinau, gal ir negerai, kad paėmiau peilį, bet juk jie galėjo peilį paslėpti ir sakyti, kad aš atėjau su savo peiliu.

Vitoldas Jagėlo ir Sugawara Kazumasa

Kai atėjome prie savo namų, su mumis susisiekė policija, iš karto susitikome ir mane išsivežė į komisariatą. Tai buvo apie 3 val. nakties, o paleido tik apie 18 val. – ką tik grįžau namo.

Labai gailiuosi, kad taip atsitiko, suprantu, kad blogai pasielgiau – ne tuos draugus pasirinkome. Ir mano draugė taip mano, gailimės, kad nuėjome švęsti Naujųjų metų.

– Kur dabar yra peilis?

– Iš karto atidaviau policijai, kai atvažiavo, papasakojau, kas įvyko.

– Dabar, kai jau Jus paleido iš areštinės, nebandėte pasikalbėti su nukentėjusiaisiais?

– Ne, nekalbėjau, man dabar yra uždrausta su jais bendrauti ir prie jų artintis. Bet internete mačiau straipsnį, kur jie daug netiesos pasakė – nežinau, kodėl jie taip elgiasi, gal nori būti populiarūs ar iš manęs gauti pinigų. Sunku pasakyti, kodėl jie meluoja – vienaip yra aprašyta straipsnyje, kitaip – policijos dokumentuose.

Skaičiau straipsnį, kad per šį konfliktą viena mergina net klūpojo, kad tik vaikų nemuščiau. Bet prie ko tie vaikai? Taip, jie buvo namuose, bet niekas tų vaikų net pirštu nepalietė. Kam tokias nesamones kalbėti?

– Jums policijoje pareiškė įtarimus?

– Taip, dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio smurto panaudojimo. Bet ir aš pats parašiau pareiškimą, nes ir aš nukentėjau. Jie (nukentėjusieji) policijoje parašė, kad aš juos puoliau su peiliu, bet taip juk nebuvo! Aš nieko nepuoliau, mane užpuolė ir aš tik norėjau apginti savo draugę. O kai pradėjau ją ginti, visas tas chaosas prasidėjo – man sudavė, aš atgal, po to su peiliu atbėgo...

– Kiek buvote išgėręs?

– Iki Naujųjų metų išgėriau gal penkias taureles viskio ir paskui šampano. O jie – daugiau, be to, maišė alkoholį... Policijoje man nustatė 1,09 promilės, sakė, kad atrodau kaip blaivus. Aš paprastai negeriu, tik kartais, per šventes. Bet dabar jau turbūt išvis nebegersiu – gana tų cirkų, nieko gero alkoholis neduoda, nes visada gali atsirasti provokatorių, kurie po to dar ir gali užpulti.

– Ar nebuvo įmanoma išvengti šio konflikto?

– Nieko nebūčiau mušęs, jeigu manęs nebūtų užpuolę, ir prie draugės nebūtų priekabiavę. Aišku, kažkiek ir alkoholis suveikė, todėl taip ir sureagavau.

– O smūgiai stiprūs buvo? Juk esate boksininkas.

– Tikrai ne, ne tokie kaip sporte.

Vitoldas Jagėlo
Foto: DELFI

– Bet teigiama, kad vienai merginų išmušėte dantį?

– Ne, tik įskėliau.Čia Katrynai – tai, kuri mane puolė su peiliu. Iš kairės rankos jai trenkiau, pataikiau ir į nosį. O Viktorijos išvis nemušiau, ji sako, kad jos pirštas buvo sužalotas, bet aš jai tikrai nieko su peiliu nedariau.

Šis įvykis man yra labai skaudi pamoka. Naujuosius metus sutikau policijos areštinėje, turėjau daug laiko viską apgalvoti ir supratau, kad daugiau nešvęsiu jokių švenčių ne savo kompanijoje. Reikia linksmintis tik su tais, kuriuos gerai pažįsti, o dar geriau – nešvęsti.

– Ir ypatingai dabar, kai yra paskelbtas karantinas – nors žinojote, kad yra draudžiama lankytis pas draugus, bet pažeidėte taisykles.

– Taip, policijoje tai ir man sakė. Geriau būtume pasilikę namuose, bet Viktorija labai kvietė ateiti. O ir patys labai norėjome išeiti iš namų, labai ilgai sėdėjome užsidarę. Gaila, kad taip išėjo.

– Matau, kad Jūs taip pat patyrėte sužalojimus – ranką pats susipjaustėte, kai griebėte peilį, o galva?

– Tai čia nuo tų dviejų smūgių, kuriuos man sudavė Viktorijos draugas. O ranka tai stipriai sužalota, žaizdą net reikėjo susiūti.

Ir mano draugė patyrė sužalojimų – ji taip pat policijai parašė pareiškimą, nes tas vaikinas jai žnaibė kojas, ant jų liko kraujosruvos, o per tas muštynes kartą trenkė į kojas.

– Ką toliau ketinate daryti?

– Noriu, kad viskas kuo greičiau baigtųsi. Ir visa tai pamiršti. Suprantu, kad negerai pasielgiau, bet net ir dabar nežinau, ką kitaip man reikėjo daryti – juk mačiau, kaip skriaudė mano draugę, o paskui man sudavė į galvą. Turėjau apsisukti ir išeiti? Nemanau taip.