Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad apygardos teismas pagrįstai pripažino kaltais ir nuteisė Tautvydą Putį, Aurimą Jarusevičių ir K. P. S. už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų, siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą, itin žiauriai nužudė žmogų, panaudoję fizinį smurtą ir peilį, pagrobė svetimą turtą; taip pat T. P. ir A. J. už tai, kad įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, pagrobė svetimą dokumentą, neteisėtai įgijo ir laikė svetimą mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai įgijo slaptažodžius ir kodus, skirtus prisijungti prie informacinės sistemos; sunaikino svetimą turtą.

Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad apygardos teismo išvada, jog visi trys nuteistieji veikė tiesiogine tyčia, T. P. kaip nužudymo organizatorius, o A. J. ir K. P. S. kaip vykdytojai, yra pagrįsta.

Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, apygardos teismas taip pat pagrįstai nuteisė A. J., A. G. ir nepilnametį K. P. S. už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, iš chuliganiškų paskatų, itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės žmogų.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nuteistiesiems T. P. ir A. J. paskirtos teisingos, griežtos bausmės (T. P. – 18 metų laisvės atėmimo bausmė; A. J. – 20 metų laisvės atėmimo bausmė).

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad apygardos teismas pagrįstai įvertino nuteistųjų kitų žmonių teisės į gyvybę negerbimą, polinkį nusikalsti ir lėšų gavimą nusikalstamu būdu. Teisėjų kolegija, atmesdama nuteistojo nepilnamečio K. P. S. prašymą sušvelninti jam paskirtą 10 metų laisvės atėmimo bausmę, nurodė, kad jam paskirta bausmė nėra per griežta, ji teisinga (tai didžiausia nusikaltusiems nepilnamečiams bausmė, numatyta Lietuvos įstatyme, be to, teismas nustatė, kad nepilnametis, kaip ir kiti jo bendrai, nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio).

Už nužudymą nuteistam A. G. palikta galioti apygardos teismo paskirta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teisėjų kolegija paliko galioti apygardos teismo priteistą neturtinę žalą: nužudytojo motinai 15 000 Eur (tiek, kiek ji prašė), kito nužudytojo žmonai 30 000 Eur ir trims sūnums po 25 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra abejonių, kad nukentėjusioji dėl sūnaus beprasmės žūties, o kita nukentėjusioji dėl nužudyto vyro ir vaikų tėvo bei nukentėjusieji trys vaikai dėl nužudyto tėvo patyrė ypač didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir dėl to jiems buvo padaryta neturtinė žala.

Teisėjų kolegija paliko galioti ir apygardos teismo sprendimą išteisinti T. P. dėl pasikėsinimo, o A. J. dėl rengimosi nužudyti žmogų dėl savanaudiškų paskatų, nes neįrodyta, kad A. J. rengėsi, o T. P. kėsinosi nužudyti žmogų, jie jokių konkrečių veiksmų nesiėmė.

Paliktas galioti ir R. M. išteisinimas dėl nepranešimo apie sužinotą labai sunkų nusikaltimą – nužudymą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad R. M. dėl savo amžiaus, gyvenimiškos patirties stokos, informacijos gavimo aplinkos ir būdo galėjo nesuvokti padaryto labai sunkaus nusikaltimo fakto, o kartu ir būtinumo apie tai pranešti teisėsaugos institucijoms.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir per tris mėnesius kasacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.