Teismas, įvertinęs kaltinamųjų parodymus apie įvykio aplinkybes, liudytojų parodymus, apžiūrų protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė išvadą, kad neginčijamai nustatyta, jog L. T., dirbdamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus vyriausiuoju valstybiniu inspektoriumi, ir vykdydamas jam pavestas funkcijas, susijusias su nekilnojamojo kultūros paveldo objektų vertybių apsaugos užtikrinimu, 2018 m. rugpjūčio pradžioje, savo tiesioginių pareigų vykdymo metu, nustatė, kad kultūros paveldo objekte – gimnazijoje Kaune – rangovas ir subrangovas vykdo remonto (tvarkybos) darbus sutartinių rangos santykių pagrindu pagal 2018 m. liepos mėnesio pabaigoje sudarytą darbų sutartį, gimnazijai negavus institucijos, atsakingos už kultūros paveldo apsaugą, pritarimo (leidimo) ir nesuderinus projektinės dokumentacijos, reikalingos atliekamiems darbams vykdyti.
L. T. žinojo, kad už tai gimnazijos direktorei ir gimnazijai, kaip juridiniam asmeniui, galbūt gresia administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 314 straipsnyje (Kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimas), o tokiais atvejais privalomai stabdomi rangovo ir subrangovo vykdomi darbai, praneša Kauno apygardos teismas.
Taip pat L. T. pasinaudojo gimnazijai ir rangovei esama svarba (būtinumu) atliekamus darbus baigti iki mokslo metų, prasidėsiančių rugsėjo 1-ąją dieną, pradžios, nes po to darbų atlikimas būtų apsunkintas arba visiškai neįmanomas.
Teismas nustatė, kad nuo 2018 m. rugpjūčio pradžios iki rugsėjo pradžios susitikimų ir telefoninių pokalbių, vykusių tarp L. T. ir rangovo technikos direktoriaus D. B., metu, savo ir trečiojo asmens, nežinančio apie L. T. daromą nusikalstamą veiką, naudai, L. T. tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su D. B. priimti kyšį – vartus ir jų įrengimo darbus, kuriuos įgytų savo ir kito asmens asmeninėms reikmėms. Buvo susitarta, kad vartai bus įrengti jų abiejų gyvenamosios vietos kieme, ir už tai vartų gamintojui apmokės asmeniškai su D. B. susiję juridiniai asmenys. Taip L. T. išvengė asmeninių išlaidų už vartų ir jų pastatymo darbų įgijimą.
D. B. pripažintas kaltu už tai, kad susitarė duoti ir davė kyšį valstybės tarnautojui L. T., siekdamas šio tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant savo įgaliojimus.
Skiriant bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veiksmų pobūdį, sunkumą, sukeliamą pavojų visuomenei, nustatytai valstybės valdymo tvarkai, į kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, ir L. T. paskyrė 350 MGL dydžio (17 500 eurų) baudą, o D. B. – 280 MGL dydžio (14 000 eurų) baudą. Baudos turi būti sumokėtos per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Be to, L. T. teismas paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą valstybės tarnyboje bei viešuosiuose juridiniuose asmenyse, atėmimą 3 metų laikui.
Iš L. T. nuspręsta konfiskuoti nusikalstamu būdu įgyto turto vertę – 2 660 eurų.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.