2019 m. rudenį Alytus ilgam pritraukė ir visuomenės, ir žiniasklaidos, ir visų lygių politikų dėmesį. Deja, to priežastis nebuvo džiugi – dėmesio centru Dzūkijos sostinė tapo dėl spalio 16-osios naktį uždarosios akcinės bendrovės „Ekologistika“, vienos iš didžiausių šiame regione naudotų padangų perdirbėjos, veikiančios Alytuje, Pramonės g. 1, gamybinėse patalpose kilusio milžiniško gaisro.
Jo suvaldymui ir užgesinimui prireikė daugiau nei savaitės, itin didelių daugelio tarnybų ir įstaigų logistinių, materialinių bei žmogiškųjų resursų. Nepataisoma žala buvo padaryta ne tik gaisravietėje buvusiems pastatams, įrenginiams, žaliavai, produkcijai, bet ir gamtai, aplinkai, žmonių sveikatai, nes degant tūkstančiams tonų padangų, į orą, vandenį ir dirvožemį pateko labai dideli kiekiai itin toksiškų medžiagų, kurių ilgalaikis poveikis dar nėra iki galo ištirtas. Taip pat buvo sutrikdyta netoli gaisro židinio veikiančių įmonių veikla, teko evakuoti netoliese įsikūrusios slaugos įstaigos pacientus, dūmų šleifo kryptimi esančių gyvenviečių ir kaimų gyventojams buvo rekomenduota kuriam laikui palikti namus, imtis įvairių kitų apsisaugojimo priemonių. Be to, vėliau teko paskersti ir utilizuoti daugybę užterštose teritorijose laikytų gyvulių.
Žala viršijo 5 mln. eurų
Nedelsiant, dar neužgesinus gaisro, Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 270 straipsnį (Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimas).
Preliminariais duomenimis, padaryta žala viršijo 5 milijonus eurų. Ikiteisminio tyrimo kontrolę vykdė Kauno apygardos prokuratūros prokurorai (vėliau šiam tyrimui buvo sudaryta 5 prokurorų grupė). Atsižvelgiant į itin didelę tyrimo apimtį, jo sudėtingumą, buvo sudaryta tyrimo grupė, į kurią įtraukti policijos pareigūnai iš visų specializuotų Alytaus apskr. VPK padalinių. Buvo išskirtos kelios pagrindinės tyrimo kryptys, pradėti tyrimai ir dėl kitų nusikalstamų veikų.
Jau tyrimo pradžioje buvo išskirtos trys pagrindinės tyrimo kryptys: gaisro kilimo priežasčių ir aplinkybių tyrimas (galimas padegimas; priešgaisrinės apsaugos taisyklių pažeidimai; savaiminis užsidegimas dėl techninių priežasčių); kontroliuojančių institucijų – priešgaisrinės apsaugos bei aplinkos apsaugos pareigūnų nepakankami veiksmai ar neveikimas vykdant įmonės „Ekologistika“ veiklos priežiūrą ir kontrolę; įmonės ūkinės-finansinės veiklos patikrinimas, siekiant nustatyti vykdytos gamybos apimtis, iki gaisro laikomų padangų kiekius, faktiškai buvusios padėties atitikimą buhalteriniams dokumentams.
Itin ekstremaliomis sąlygomis atlikta žaibiška krata
Alytaus apskrities policijos pareigūnai nedelsdami pradėjo vykdyti procesinius veiksmus – įmonės ,,Ekologistika“ administracinėse patalpose atliko neatidėliotiną kratą tuo metu, kai gretimose patalpose dar degė padangos. Veiksmus itin apsunkino uždūmintos patalpos bei atjungtas elektros tiekimas, nes krata buvo atliekama jau sutemus. Pareigūnai turėjo tik savo ir iš ugniagesių pasiskolintus žibintuvėlius, pradžioje neturėjo jokių veido, kvėpavimo organų ar kitų apsaugos priemonių. Vėliau į minėtas patalpas be specialių kvėpavimo priemonių patekti jau nebebuvo galimybės.
Nepaisant itin sudėtingų darbo sąlygų, iš minėtų patalpų buvo paimta nemažai tyrimui reikšmingų dokumentų bei užrašų.
Tebevykstant šio milžiniško gaisro gesinimo darbams, ekstremaliomis sąlygomis, pasitelkus tris Gaisrinių tyrimų centro pareigūnus, buvo vykdoma ir įvykio vietos apžiūra, kuri užtruko net 3 dienas.
Po savaitės, jau užgesinus gaisrą, įvykio vieta buvo apžiūrėta papildomai, dalyvaujant jau keturiems Gaisrinių tyrimų centro pareigūnams. Šį kartą apžiūra tęsėsi 5 dienas.
Po to pareigūnams dar ne kartą teko vykti į gaisravietę ir atlikinėti įvairius kitus procesinius veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad tiriant šį gaisrą pirmą kartą Lietuvoje įvykio vietos apžiūrai buvo naudota 3D skenavimo įranga, tačiau dėl objektyvių techninių priežasčių panaudojimas nebuvo rezultatyvus. Be to, įvykio vietos apžiūrai ir sudegusių atliekų nustatymui pasitelkti geodezijos specialistai, panaudotas jų dronas su specialia technine ir programine įranga.
Teritorijoje tilptų 8 futbolo aikštės
Pažymėtina, kad šis gaisras kilo buvusio Alytaus medvilnės kombinato taurinimo fabriko pastate, kurio bendras plotas daugiau nei 57 tūkst. kvadratinių metrų. Palyginimui, tokiame plote tilptų beveik 8 tarptautinius reikalavimus atitinkančios futbolo aikštės.
Vienas iš pagrindinių tyrimo tikslų buvo nustatyti įmonėje prieš gaisrą ir gaisro metu laikytų padangų ir produkcijos realų kiekį, nes remiantis duomenimis, kurie buvo gaunami iš buhalterinių dokumentų, užrašų, liudytojų parodymų bei kitų tyrimo metu nustatytų aplinkybių, buvo galima apskaičiuoti padarytą žalą, taip pat nustatyti buhalterinės apskaitos ir kitus pažeidimus.
Šis gaisras buvo beprecedentis, todėl siekiant apskaičiuoti nesudegusių ir sudegusių padangų kiekį buvo konsultuojamasi su įvairiomis institucijomis, taip pat ir su Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistais. Tyrimo eigoje taip pat teko atlikti eksperimentą, kuriame dalyvavo Aplinkos apsaugos departamento bei Lietuvos transporto saugos administracijos atstovai. Eksperimento tikslas buvo išsiaiškinti, koks padangų, kapotų padangų ir metalo su gumos likučiais atliekų svoris telpa į vilkiko priekabos kubinį metrą, jų neslegiant ar kitaip nespaudžiant krautuvo kaušu ar kitomis priemonėmis bei įrankiais. Minėtas eksperimentas turėjo įtakos atliekant kiekių skaičiavimus šiame ikiteisminiame tyrime.
Ieškojo ir rado kaltųjų turtus
Taip pat buvo dedamos pastangos nustatyti galimai kaltų juridinių ir fizinių asmenų turtą bei jį apriboti, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį. Tokiu būdu buvo apribotas fizinių ir juridinių asmenų turtas, kuris siekia daugiau nei 4 milijonus eurų. Duomenų apie asmenų turtą taip pat buvo ieškoma ir tarptautiniu mastu.
Tyrimo eigoje, paaiškėjo, kad vienas iš įtariamųjų – UAB „Ekologistika“ direktorius Juozas Cicėnas, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir galimo didelės vertės civilinio ieškinio, pagamino netikrą dokumentą, kurį pateikė Aplinkos apsaugos departamentui. Todėl jam buvo pareikšti papildomi įtarimai.
Tyrimą sunkino ir tai, kad J. Cicėnas vadovavo ne tik UAB „Ekologistika“, bet ir UAB „Vivatrans“, o šių įmonių veikla buvo persipynusi (nuomojo viena kitai patalpas – taip pat ir gaisro epicentre, viena kitai teikė kitas paslaugas).
Vargas su Aplinkos apsaugos departamentu
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad patalpose ir už jų ribų prieš gaisrą buvo laikoma daugiau nei 5089 tonų naudoti nebetinkamų padangų atliekų. Patalpose, kuriose įvyko gaisras, iki gaisro buvo daugiau nei 3989 tonos padangų atliekų. Pagal išduotą taršos leidimą UAB „Ekologistika“ galėjo laikyti tik 1920 tonų padangų atliekų. Taigi, leistini kiekiai viršyti daugiau nei du kartus. Gaisro metu sudegė daugiau nei 2202 tonų gumos ir jos atliekų. Gaisro, trukusio 10 dienų, metu į atmosferą išsiskyrė daugiau nei 220 tonų kietųjų dalelių.
Tiriant kontroliuojančių institucijų – Aplinkos apsaugos departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus ir Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) – pareigūnų veiksmus, buvo siekiama teisiškai įvertinti jų veiksmus ar neveikimą atliekant savo pareigas, susijusias su „Ekologistikos“ institucine priežiūra. Policijos pareigūnams tai buvo didelis iššūkis, nes reikėjo gilintis į visiškai naujas ir plačias teisės sritis – aplinkos ir priešgaisrinę apsaugą reglamentuojančius įstatymus, įvairius specifinius žinybinius teisės aktus, kurių ne visada pavykdavo rasti viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose. Reikėjo pusiau konspiratyviai ieškoti kvalifikuotų konsultantų, kurie galėtų suteikti specifinių žinių, paaiškinti tam tikrus veiklos niuansus.
Padėtį dar sunkino ir tai, jog abiejose žinybose pastaraisiais metais buvo įvykę reorganizacijos, atlikta daug struktūrinių, funkcinių ir etatinių pakeitimų. Situacija, susijusi su Aplinkos apsaugos departamentu, buvo labai specifinė ir gana komplikuota, nes dėl gaisro atsiradusią žalą gamtai pagal savo funkcijas turėjo vertinti to paties departamento (tik skirtingų padalinių) pareigūnai, kurių kolegų galimas pareigų neatlikimas taip pat galėjo įtakoti žalos dydį gamtai. Tyrimo metu iš šių institucijų ne kartą buvo gauta raštų, kurie savo turiniu ir logine prasme prieštaraudavo jau pateiktai anksčiau ar turimai informacijai.
Ugniagesių byla jau teisme
Policijos pareigūnams kartu su Kauno apygardos prokurorais kruopščiai išanalizavus ir susisteminus didelį kiekį surinktos informacijos, įvertinus įvairių teisės aktų reikalavimus, buvo pareikšti įtarimai pagal LR BK 229 str. (tarnybos pareigų neatlikimas) dviem Alytaus PGT pareigūnams – šios tarnybos viršininkui Algirdui Bautroniui ir vyriausiajam specialistui Sauliui Mockevičiui. Dėl šių pareigūnų galimo neveikimo nebuvo užtikrinta valstybinė priešgaisrinė priežiūra ir priešgaisrinis režimas nurodyto pastato dalyje, nebuvo imtasi teisinių, techninių, organizacinių priemonių, užkirsti itin didelio masto gaisrui kilti, nebuvo laiku ir tinkamai užfiksuoti UAB „Ekologistika“ gamybos vietoje daromi teisės pažeidimai.
Jie taip pat pažemino pareigūno vardą, sudarė sąlygas formuotis neigiamai visuomenės nuomonei apie priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo sistemos kaip institucijos, atsakingos už valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, priešgaisrinę saugą, neveiklumą ir nesugebėjimą tinkamai atlikti pavestas funkcijas, galimai sumenkino pasitikėjimą ir pažemino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Alytaus PGT autoritetą ir taip šioms institucijoms bei valstybei padarė didelę neturtinę žalą. Byla jų atžvilgiu jau perduota į teismą, kur pradėtas jos nagrinėjimas.
Įtarimai pareikšti ir aplinkosaugininkėms
Įvertinus ilgai ir kruopščiai rinktus įrodymus, įtarimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo buvo pareikšti ir dviem Aplinkos apsaugos departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausiosioms specialistėms – Aušrai Bružienei ir Aušrai Kričenienei. Dėl šių, valstybės tarnautojams prilygintų, asmenų galimo neveikimo nebuvo užtikrinta aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, nebuvo imtasi teisinių, techninių, organizacinių priemonių užkirsti kelią itin didelio mąsto gaisrui kilti, nes nebuvo laiku ir tinkamai užfiksuoti visi „Ekologistikoje“ daromi atliekų tvarkymo veiklos pažeidimai. Aplinkosaugininkės nekreipė dėmesio į tai, kad buvo ženkliai viršytas didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti naudotų neperdirbtų padangų atliekų kiekis, nesilaikoma reikalavimų atliekų laikymui, o tai turėjo įtakos gaisro mastui, nebuvo užkirstas kelias ekologinio įvykio kilimui, nebuvo sudarytos sąlygos išvengti itin sunkių padarinių. Valstybė, juridiniai ir fiziniai asmenys nebuvo apsaugoti nuo pavojaus sveikatai, gyvybei, turtui. Galimai toks neveikimas sudarė sąlygas formuotis neigiamai visuomenės nuomonei apie Aplinkos apsaugos departamentą: apie jo neveiklumą ir nesugebėjimą tinkamai atlikti pavestas funkcijas, sumenkino pasitikėjimą ir pažemino Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento autoritetą ir taip šioms institucijoms bei valstybei padarė didelę neturtinę žalą.
Įtarimai, be paminėtų pareigūnų, tyrimo metu taip buvo pareikšti dar trims fiziniams asmenims.
UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“ direktoriui Juozui Cicėnui pagal Baudžiamojo kodekso 270 str. 2 d. (Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimas), 188 str. 2 d (Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo), 222 str. 1 d. (Apgaulingas apskaitos tvarkymas), 300 str. 1 d. (Dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas).
„Ekologistikos“ vadybininkui Romualdui Varanauskui bei projektų vadovui A. P. įtarimai pareikšti pagal Baudžiamojo kodekso 270 str. 2 d. ir 222 str. 1 d.
Taip pat įtarimai pareikšti ir dviems juridiniams asmenis: UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“.
Bylą sudaro daugiau kaip 80 tomų
Ikiteisminiame tyrime trys asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais dėl jiems padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, apsinuodijus kenksmingomis medžiagomis. Be to, vienas fizinis asmuo ir du juridiniai asmenys pripažinti civiliniais ieškovais. Fizinis asmuo pareiškė 10 000 eurų civilinį ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pareiškė 6 229 921,23 eurų civilinį ieškinį dėl aplinkai padarytos žalos. Be to, viena bendrovė pareiškė 150 000 eurų civilinį ieškinį dėl apgadintų patalpų, kurios yra tame pačiame pastate kur ir kilo gaisras.
Šiame ikiteisminiame tyrime, atliktame vos per 10 mėnesių, buvo daugiau nei 170 proceso dalyvių, daugiau nei 30 asmenų atžvilgiu buvo taikytos įvairios procesinės prievartos priemonės, surašyta apie 130 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolų, daugiau nei 300 paklausimų įvairioms institucijoms ir organizacijoms, surašytos 23 užduotys atlikti objektų tyrimus, atlikta daugiau nei 50 apžiūrų ir eksperimentų, daugiau nei 150 apklausų. Iš viso atlikta apie 5000 įvairių ikiteisminio tyrimo veiksmų. Ikiteisminio tyrimo medžiagą sudaro daugiau nei 80 tomų.
Ikiteisminį tyrimą kontroliavo bei atliko aktyvius tyrimo veiksmus penki Kauno apygardos prokuratūros prokurorai, o įvairius procesinius veiksmus šiame ikiteisminiame tyrime atliko 47 Alytaus apskrities VPK pareigūnai, įskaitant ir viršininkus.
Ikiteisminis tyrimas yra pabaigtas, šiuo metu yra atliekamas proceso dalyvių supažindinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Ikiteisminį tyrimą artimiausiu metu planuojama perduoti į teismą.
Nuo spalio 22 d. Delfi skaitytojai galės balsuoti ir išrinkti labiausiai jiems patikusį tyrimą.
