Pateikus gimnazijai civilinį ieškinį šeima pasiekė, kad žala vaikui būtų pripažinta. Tačiau prokuratūra nei nusikaltimo, nei nusikalstamo aplaidumo neįžvelgė.
Šeimos advokatas Povilas Kazakevičius pirmos instancijos teismo sprendimą įvardija maža pergale, mat iš priteistos mažos ieškinio sumos dalies šeimai dar atskaičiuotos mokymo įstaigos advokato teismo išlaidos. Visgi faktas, kad vaikas sužalotas mokyklos teritorijoje, patvirtintas.
„Mes prašėme atlyginti 20 tūkstančių eurų moralinę žalą –15 tūkst. eurų berniukui ir 5 tūkst. eurų mamai, tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė 3 tūkst. eurų tik vaikui. Manau, šiuo atveju priteista žala visiškai neatitinka tiek motinos, tiek vaiko patirtų išgyvenimų, nors teisme buvo konstatuota, kad labiau tikėtinos vaiko pasakotos aplinkybės nei auklėtojos. Ji vienu atveju įrodinėjo, kad vaiką palydėjo iki mokyklinio autobusiuko, vėliau vis dėlto pripažino, kad grįžo pusiaukelėje iš laiptinės į klasę. Be to, iš priteistos sumos nurodyta išskaičiuoti gimnazijos advokato išlaidas – 500 eurų“, – dėsto P. Kazakevičius.
Gimnazijai atstovaujantis advokatas Mauras Urbonavičius sako, kad mokytoja duodama parodymus painiojosi, nes iškart esą nė nesuprato, kaip vaikas liko klasėje, kur buvo užrakintas. Berniukas pasakojo, kad mokytoja, visus vaikus palydėjusi iki autobusiuko, liepė kartu grįžti į klasę ir jį ten užrakino. Moteris aiškino, kad ji to nedarė. Iš pradžių teigė nuvedusi vaikus iki autobusiuko, liepusi laukti ir nuskubėjusi į namus, vėliau sakė, kad vaikų nelydėjo ir grįžo patikrinti klasės bei žaidimo kambario, tačiau ten nemačiusi pasislėpusio vaiko.
„Mokytoja nė nelaukė ikiteisminio tyrimo pabaigos, ji išėjo iš darbo savo noru netrukus po įvykio. Direktorius apie tai, kad berniukas iššoko pro langą ir susižalojo, sužinojo tik tada, kai vaikas buvo ligoninėje“, – sako M. Urbonavičius.
Paini situacija po įvykio sudomino ir prokuratūrą. Tiesa, tyrimas, pradėtas dėl mokytojos tarnybos pareigų neatlikimo, nutrauktas. Nurodoma priežastis – nutrauktas nesant nusikaltimo sudėties: nors auklėtoja nevykdė pareigos palydėti mokinius iki autobuso, tačiau pagrįstai kilo abejonių, ar mokytoja iš viso buvo supažindinta su instrukcijomis, be to, nustatyta, kad padarytas nusižengimas bet ne nusikaltimas. Prokuratūra nurodo, kad neginčijamų duomenų, jog vaikas užrakintas klasėje tyčia, nebuvo gauta. Toks prokuratūros sprendimas dar gali būti skundžiamas.
Berniuko patirti sužalojimai pripažinti nežymiais – skilę dubens kaulai, patirti vidaus organų sukrėtimai ir smegenų sutrenkimas. Fiziniai sužalojimai – ne tokie, kurie turėtų ilgalaikių pasekmių gyvenime. Anot vaiko ir jo mamos advokato, tuomet septynerių metų berniuko patirtis turi kur kas rimtesnių pasekmių nei fizinės traumos.
„Jau nekalbant apie tai, kad jis negali prieiti prie lango, bijo likti vienas patalpoje. Be to, viskas vyko baigiantis mokslo metams, į tą pačią mokyklą vaikas nebenorėjo grįžti, skundėsi mamai, kad jį ten skriaudžia. Taip, berniukas nebuvo labai ramus, pats pasakojo, kad auklėtoja jį tyčia užrakino kabinete, nes jis buvo negeras. Buvo atlikta ekspertizė, kiek vaikas gali adekvačiai vertinti aplinkybes, ir nustatyta, kad paties iškritimo fakto išties neišsigalvojo, nors ir painiojosi, iš kurio aukšto jis krito.
Civilinės bylos duomenimis, berniukas, „negalėdamas išeiti iš užrakintos gimnazijos patalpos bei dėl savo jauno amžiaus neįvertinęs kritimo iš aukščio rizikos, persisvėrė per klasėje esantį langą, paslydo ir iškrito iš trečiajame aukšte esančios klasės bei stipriai susižalojo“. Pateiktais medikų duomenimis, dvi dienas berniukas buvo gydomas Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, paskui patenkinamos būklės perkeltas į Chirurgijos skyrių. Ligoninėje devynias dienas praleidęs vaikas buvo išleistas į namus, medikai liepė berniukui toliau sveikti laikantis privalomo ramybės režimo dar kelias savaites.
Berniukas ne iškart pateko į ligoninę, nes jo mama nežinojo, kas nutiko vaikui. Jį namo parvežė bendraklasio tėtis, šis iš verkiančio vaiko paaiškinimų nelabai suprato visų aplinkybių. Iš surinktos tyrimo medžiagos matyti, kad berniukas nuo pat pradžių sakė kritęs pro langą.
Anot šeimos advokato, visai šalia vietos, kur nukrito vaikas, yra šulinys ir stogelis, tad iki tragedijos ne tiek daug ir trūko.
„Gimnazijoje yra nurodymas, kad po pamokų vaikus pedagogai turi palydėti iki mokyklinio autobuso. To mokytoja nepadarė, nors iš pradžių sakė, kad tikrai palydėjo. Be to, prokuratūrai pradėjus tyrimą, atsirado liudytojas, kuris patvirtino matęs, kaip iškrito vaikas. Mokytoja sakė, kad gal berniukas pasislėpė klasėje, nors paprastai jis sėdėjo pirmame suole prie pat durų, kad greičiau galėtų išbėgti“, – abejonėmis dėl nelaimės aplinkybių dalijasi D. Kurpavičius.
Be to, policijai atliekant įvykio vietos apžiūrą, buvo užfiksuota, kad „ant palangės lauko pusėje, kur atvirą langą rado valytoja, buvo aptiktas slydusios avalynės pėdsako fragmentas, kuriame atsispaudusi pado dalis“. Bato padas atitiko berniuko nešiojamus batus.
Berniuko mama teismui nurodė, kad gimnazija nebuvo linkusi iškart aiškintis problemos, ją neigė, o ji pati susidūrė su akivaizdžiai abejingomis ir net nemaloniomis replikomis savo bei vaiko atžvilgiu.
Gimnazijos direktorius sako, kad pedagogei nebuvo paskirta nuobauda, ji iš mokyklos išėjo savo noru; netrukus po įvyko ant langų atsirado apsaugos, neleidžiančios jų atverti .
„Negaliu sužiūrėti visų. Kaip vėliau paaiškėjo, mokytoja ne visada palydėdavo vaikus iki autobusiuko. Po įvykio priminiau visiems mokytojams taisykles, bet pats apie įvykį sužinojau ne iškart. Mokytoja pati išėjo iš darbo savo noru“, – sakė gimnazijos vadovas.
Su civilinio ieškinio dydžiu nesutinkančios įstaigos advokatas nurodė, kad nebuvo tyčios sužaloti vaiką. Pirmosios instancijos teismui šeimos advokatas nurodė, kad pačios pedagogės paaiškinimai akivaizdžiai prieštaringi, įvertinus visų aplinkybių visumą atmestini jos atstovo argumentai, kad pedagogė negalėjo taikyti ir tokios neadekvačios auklėjimo priemonės – palikti užrakintoje klasėje. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, kad vaikas buvo užrakintas klasėje, mokytojai pritaikius jo atžvilgiu tokią auklėjimo priemonę. Todėl teismas pripažįsta šią aplinkybę nustatytą.
Nors civiliniame ieškinyje tiesiogiai kaltė nėra įrodinėjama, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl darbdavio atsakomybės yra išaiškinęs, jog darbdavio civilinei atsakomybei kilti yra būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys, bet ir papildomos sąlygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas.
„Nagrinėjamu atveju už berniuko priežiūrą ir saugumo užtikrinimą tiesiogiai atsakinga buvo mokytoja. Užrakindama klasėje mažametį vaiką mokytoja atliko tyčinį veiksmą, pažeidė 2018-10-10 gimnazijos direktoriaus įsakymu patvirtintų gimnazijos darbo tvarkos taisykles <...>, todėl žalą mažamečiui, tai yra sužalojimus, padarė dėl neatsargumo“, – rašoma pirmosios instancijos teismo sprendime ir nurodoma, kad „darbdavys atsakingas ir už tai, kad mokymo įstaigoje, kuri susijusi su vaikų priežiūra, ugdymu, mokymu, dėl netinkamai taikomų ar netaikomų organizacinių priemonių buvo sudarytos sąlygos žalai atsirasti. <...> Pagal nuoseklią teisminę praktiką samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą. Taigi dėl įvykio, kurio metu susižalojo mažametis, yra ir darbdavio – gimnazijos – kaltė.
Teisėjo Osvaldo Briedžio paskelbtas žalos atlyginimo dydis netenkino sužaloto berniuko šeimos, mat tvarkingoje daugiavaikėje šeimoje augantis vaikas dėl patirtos traumos vis dar jaučia pasekmes. Gimnazijos atstovai sprendimo neginčijo ir sako, kad suma, remiantis panašių bylų pavyzdžiu, yra adekvati ir ne pati mažiausia. Visgi vaiką ginantis advokatas neslepia, kad po įvykio vaiko teises ginantys specialistai mamai pasiūlė kreiptis į teisininkus, o mokykla nesiūliusi jokios pagalbos ar taikių derybų.
Apeliacinį skundą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nutarė padidinti žalos atlyginimo dalį. Berniukui priteisė 5000 eurų, o jo motinai – 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.