Buteliukas - litrui
Uostamiesčio turguose viena populiariausių prekių - aromatai ir aktyvuota anglis, skirti specialiai naminei degtinei. Tilžės gatvės turguje, vos įėjus pro pagrindinius vartus, matyti šiomis prekėmis apkrautas stalas.
Pirkėjų čia netrūksta. Pardavėjas kiekvienam paaiškina, kokį naminės degtinės priedą geriausiai pilti, koks aromatas yra aštresnis.
Esą tie aromatai yra kokybiški, nes įvežami iš Švedijos. Šešis litus kainuojančio buteliuko užtenka paskaninti litrą naminės degtinės. Taip pat šešis litus kainuoja aktyvuota anglis. Pardavėjo teigimu, išgėrus per ją perfiltruotos degtinės, kitą dieną galvos tikrai neskauda.
Prekiavo Kalėdų mugėje
Tokiais aromatais bei anglimi prekiaujama ir Senajame turguje. „Nubausti už šių priedų naminei degtinei prekybą ir reklamą neįmanoma“, - teigė Klaipėdos VPK viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus bendrosios prevencijos poskyrio viršininkas komisaras inspektorius Andrius Leliuga.
Pirmą kartą tokie buteliukai Klaipėdoje buvo pastebėti dar per 2004 metų kalėdinę mugę. Tada žmonėms netgi buvo duodama paragauti „apdorotos“ įvairiais aromatais naminukės. Tokie prekybininkai buvo nubausti.
Stebina ir kitkas. Nors legaliai įsigyti naminės degtinės aparato neįmanoma, tačiau internete be vargo galima susirasti gausybę išsamių aprašymų su brėžiniais, kaip pačiam jį pasidaryti.
Gabena ir studentai
Alkoholio kontrolės įstatyme nurodoma, kad Lietuvoje leidžiama asmeniniam naudojimui gaminti alkoholinius gėrimus ne stipresnius nei 18 laipsnių, o alų - ne stipresnį nei 9,5 laipsnio.
Apie 50 laipsnių stiprumo naminė degtinė yra vienas populiariausių gėrimų Žemaitijoje ir pajūryje. Naminės išvaroma ir uostamiestyje. Tačiau didžioji dalis šios degtinės, paprastai ruginės, atvežama iš Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Plungės, Telšių rajonų. Ruginei degtinei, kitaip nei cukrinei, reikia didelių patalpų, įrenginių, todėl mieste ją išvirti faktiškai neįmanoma.
Ruginė degtinė virimo taškuose kainuoja 2-2,5 lito už puslitrį. Atvežta į Klaipėdoje esančius platinimo taškus ji jau kainuoja 5-6 litus už puslitrį.
Į uostamiestį naminė degtinė iš Žemaitijos atkeliauja ir studentų krepšiuose.
Taškų yra apie 100
Policininkų duomenimis, kiekviename miesto rajone yra naminės degtinės prekybos taškų. Didžiausia jų koncentracija - Senojo turgaus prieigose, Žvejybos uoste. Iš viso tokių taškų uostamiestyje gali būti apie 100. Per dieną parduodama 1, 2, 10 ar net 40 litrų naminės degtinės.
Netgi neturint pažįstamų tokios degtinės platintojų, nesunku surasti jos prekybos taškus. Tereikia „pasitrinti“ Senojo turgaus rajone prie kontrabandinių cigarečių prekeivių.
Niekaip nepasiseka išguiti naminės degtinės prekeivės iš prie Aukštosios gatvės 19 namo esančių sandėliukų. Gyventojų teigimu, ten „šniūrais“ eina nuolatinio troškulio kamuojami piliečiai.
„Klaipėdos“ žurnalistui čia jau buvo beveik pavykę nusipirkti ruginės puslitrį iš ryškiai pasidažiusios maždaug 50 metų moters didele kailine kepure. Tačiau pas ją su dviračiu atmynęs vyriškis „pardavėjai“ pasakė - atsargiai, ten, už kampo, slepiasi fotografas.
Ruginės ji nebepardavė. Užrakino sandėliuko duris ir dingo.
Policijai ši moteris - gerai žinoma. Ji yra bausta tūkstantinėmis baudomis, tačiau nelegalaus savo verslo vis tiek nemeta.
Prekeivės - moterys
Komisaras inspektorius A.Leliuga teigė, kad pernai už naminės degtinės laikymą ar prekybą buvo nubausta 115 asmenų. Jie buvo sučiupti su mažiau nei 10 litrų naminukės. Jiems paskirta 90 tūkst. litų baudų.
Dėl dar 52 asmenų vyksta ikiteisminis tyrimas. Šie įkliuvo su daugiau nei 10 litrų.
Iš viso pernai Klaipėdoje konfiskuota 1 319 litrų naminės degtinės.
Trys ketvirtadaliai šio skysčio prekeivių - moterys. Pasitaiko, kad tokie prekeiviai meta šį verslą ir užsiima legalia veikla. Tačiau dar daugiau yra tokių, kurie neturi jokio turto, todėl jiems tūkstantinės baudos - nė motais.
Naminės degtinės prekyba užsiima ir savotiški karteliai. Motina pardavinėja, o sūnūs „importuoja“ į tašką mieste.
A.Leliugos manymu, prekybos namine degtine mastai gali sumažėti tik tada, kai žmonės turės daugiau pinigų. Naminė degtinė ir įvairūs jai skirti aromatai dažniausiai perkami tik iš taupumo.
Prekeivius jau seniai pasiekė gandai apie ketinimus legalizuoti naminės degtinės gamybą. Sučiupti policininkams jie aiškina, kad greitai naminukė bus legali ir galės ją nevaržomi pardavinėti.
Tačiau Seimas iki šiol nesutiko legalizuoti naminės degtinės.
Reikėtų legalizuoti
Knygų apie kulinariją autorius, nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas Vincentas Sakas mano, jog dėl nelegaliai platinamos naminės degtinės kalčiausia valdžia, kuri nesupranta, kad degtinę žmonės varė ir varys.
Jos varymą reikia įteisinti, prieš tai reglamentavus gamybos technologiją ir kokybę. Naminę degtinę galėtų virti ūkininkai, turizmo sodybos. Iš to būtų galima gauti ir mokesčių valstybei.
V.Sakas mano, kad tikrąsias naminės degtinės gamybos paslaptis turi perimti jaunimas, nes tai yra Lietuvos nacionalinis gėrimas, kaimo kulinarinis paveldas.
Lietuvoje pati geriausia naminė degtinė iš kviečių ar rugių esą varoma Žemaitijoje. Iš kvietrugių - Dzūkijoje. Naminę degtinę būtų galima parduoti ir kaip suvenyrą turistams, kaip tai daroma kitose Europos šalyse.
Pavertė juodu verslu
Anot V.Sako, dabar Lietuvoje naminė degtinė paversta juodu verslu, o masiškai kaimuose varomas svaigalas net nepanašus į naminukę.
Kol kas degtinė dažnai varoma iš chemizuotų javų, supuvusių daržovių ir vaisių, net raugintų išmatų. Broga kaitinama tol, kol pradeda garuoti nuodingas metilo spiritas. Tikra naminė degtinė turi būti bekvapė, skaidri ir stipri.
V.Saką ypač piktina tai, kad naminę degtinę bandoma skaninti įvairiais aromatais, kurie yra gryni chemijos junginiai. Žmonės juos naudodami tik dar labiau save nuodija. Tokius aromatus reikia iš viso uždrausti įvežti.