Nežiūrint jauno amžiaus, R. T. teisėsaugos pareigūnams jau gerai žinomas. 2018 metų vasarą, dar būdamas nepilnamečiu, jis kartu su vyresniuoju broliu buvo nuteisti už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą apgaule veikiant bendrininkų grupėje.

Tuomet tyrimo metu buvo nustatyta, kad broliai nuo 2016 metų birželio iki 2017 metų rugsėjo socialiniame tinkle „Facebook“ susikūrė profilius „Sėkmingas lošėjas“, „Mes mylime lažybas“, „Statymai BZEE“ bei kitus ir kvietė dalyvauti lažybose, už tai gaunant solidų pelną. Užkibę ant jų kabliuko ir pervedę pinigus žmonės buvo apgaudinėjami toliau – įtikinami, kad lažybose laimėjo nemažą sumą, tačiau reikia dar pinigų sumokėti mokesčiams. Galiausiai jokių pinigų jie negaudavo. Tąkart nukentėjusiaisiais pripažinti 26 asmenys, kuriems padaryta daugiau nei 15 tūkst. eurų turtinė žala.

2018 metų birželio 8 dieną teismas pripažino R. T. kaltu ir skyrė jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 3 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti nukentėjusiesiams padarytą turtinę žalą, uždraudžiant žaisti azartinius lošimus.

Šiemet pavasarį R. T. išgirdo antrąjį nuosprendį dėl apgaule didelės vertės svetimo turto pasisavinimo. Atlikę tyrimą teisėsaugos pareigūnai nustatė, kad nuo 2017 birželio iki 2018 metų kovo šis jaunuolis vėl ieškojo socialiniuose tinkluose lengvatikių siūlydamas gauti pelną iš lažybose statomų pinigų, įsigyti ar išsinuomoti įrangą kriptovaliutos „kasimui“, nusipirkti kriptovaliutos, taip pat siūlė internetinių puslapių kūrimo paslaugas. Šįkart nukentėjusiaisiais buvo pripažinta 19 asmenų, o jiems padaryta žala siekė beveik 22 tūkst. eurų.

Šių metų kovo 1 dieną, subendrinęs bausmes su ankstesniu nuosprendžiu skirta, Utenos apylinkės teismas skyrė R. T. laisvės atėmimą 3 metams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, paliekant ankstesniu nuosprendžiu taikytus įpareigojimus - atlyginti nukentėjusiesems padarytą turtinę žalą, uždraudžiant žaisti azartinius žaidimus, keisti gyvenamąją vietą.

Dar prieš paskelbiant minėtą nuosprendį, R. T. jau buvo pripažintas įtariamuoju kitoje byloje dėl sukčiavimo. Nustatyta, kad 2018 metų gruodžio mėnesį uteniškis įkūrė mažąją bendriją „Virtualioji kontora“, užsakė sukurti internetinės parduotuvės tinklalapį www.maxdeal.lt ir ėmė pigiau nei rinkos vertė siūlyti įsigyti mobilio ryšio telefonus, kurių iš tiesų neturėjo. Pirkėjai pervesdavo pinigus į MB „Virtualioji kontora“ sąskaitą, tačiau telefonų taip ir nesulaukė.

Pasipylus apgautų žmonių skundams, Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras Ramūnas Dubrava. Tyrimo metu nustatytas įtariamasis – R. T. Paaiškėjo, kad vos per 9 dienas jo siūlomais neegzistuojančiais telefonais susigundė 13 asmenų, o jiems padaryta žala – daugiau nei 4 tūkst. eurų.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja 2019 m. spalio 11 dieną pripažino R. T. kaltu dėl sukčiavimo ir skyrė jam laisvės atėmimą vieneriems metams. Subendrinus paskirtą bausmę su anksteniu 2019-03-01 nuosprendžiu paskirta bausme, teismas skyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams aštuoneriems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat konfiksuotas kompiuteris, kuriuo nuteistasis naudojosi vykdydamas nusikalstamas veikas. Jaunuoliui priteista atlyginti ir nukentėjusiems padarytą turtinę žalą.

Teismo nuosprendyje konstatuojama, kad R. T. veikė tiesiogine tyčia. „Jis suvokė, kad internetinėje parduotuvėje skelbdamas, jog parduoda prekes, kurių realiai neturėjo, nebuvo sudaręs sutarčių dėl jų tiekimo, nurodydamas žemesnes nei rinkos telefonų kainas, kad pritrauktų klientus, skelbė tikrovės neatitinkančią informaciją, panaudojo apgaulę ir taip suklaidino nukentėjusius, siekdamas neteisėtai įgyti svetimą turtą ir tokių padarinių norėjo“, – konstatavo teismas.

Pasak visiems trims ikiteisminiams tyrimams vadovavusio ir valstybinį kaltinimą teisme palaikiusio prokuroro R. Dubravos, anksčiau skirtos lygtinės bausmės R. T. neprivertė liautis sukčiauti. Šį kartą teismas skyrė realią laisvės atėmimo bausmę – tokios prašė ir prokuroras.