Kaip pranešė Klaipėdos miesto savivaldybė, preliminari avarijos priežastis - pakitęs spaudimas nuotekų linijoje, kai įjungus papildomą siurblį seno vamzdžio sienelės neišlaikė padidėjusio slėgimo. Priklausomai nuo nuotekų kiekio, teršalus į Dumpių vandens valymo įmonę nuolat pumpuoja vienas arba du siurbliai.
Dėl vamzdžio avarijos teko atidaryti avarinę nuotekų išleidimo sklendę ir fekalijos tekėjo į Kuršių marias. Per 12 val. iki avarijos padarinių likvidavimo trečiadienį popiet, į marias galėjo nutekėti apie 22 tūkst. kubinių metrų teršalų. Tikslesnius aplinkos taršos mastus nustatys specialistai.
A.Jegnėškaus teigimu, avarijos padaryti nuostoliai dar nesuskaičiuoti. Kokio dydžio pinigines sankcijas aplinkosaugininkai taikys gamtą užteršusiai įmonei dar nenuspręsta.
Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Virginijus Gailius tvirtino, kad pavojus miesto žmonių sveikatai dėl fekalijų ištekėjimo nekilo. Uostamiesčio higienistai 5 savaites atidžiau stebės ir tirs vandenį pietinėje miesto dalyje esančiame Vilhelmo kanale, iš kurio vanduo tiekiamas vienai iš miesto vandenviečių.
Ekologinė nelaimė Klaipėdoje įvyko antradienį. Trūko pagrindinė uostamiesčio nuotekų linija - 6 metrų gylyje esantis gelžbetonio vamzdis, kuriuo iš uostamiesčio į Dumpių vandens valymo įmonę pumpuojami teršalai, likę filtruojant kanalizacijos vandenį.
Per pastaruosius kelerius metus Klaipėdoje tai jau ne pirma tokia avarija. 2001 metais, pačiame vasaros įkarštyje, į marias ir Baltijos jūrą buvo išsiliejęs didelis kiekis fekalijų.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė Nemuno žemupio baseino vandenvalos projektą gauti Europos sąjungos finansinę paramą, kuriame numatyta geriamo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtra uostamiestyje. Gavus paramą bus galima sutvarkyti ir pagrindinę miesto nuotekų pumpavimo į Dumpius liniją.