Kalėjime juk sėdėjo ir jo tėvas. Vėliau jis mirė nuo narkotikų perdozavimo. Motina gi vagiliavo. Šio amato mokė ir sūnų. Ji taip pat mirė nuo perdozavimo, rašo ru.DELFI.ee.
Nors skamba ir klaikiai, tačiau būtent po tėvų mirties į Dimos gyvenimą prasismelkė vilties spindulys. Berniukas ėmė gyventi pas senelius ir atrodė, kad viskas klostosi puikiai. Jis lankė mokyklą, problemų kildavo vis mažiau ir gyvenimas ėmė tekėti normalia vaga. Tačiau senelis mirė. Nuo tada viskas ir vėl pakrypo į bloga. Formaliai berniukas gyveno vaikų namuose, tačiau iš tiesų pernakvoti į juos ateidavo, kada panorėdavo.
Visiškai neseniai Dima buvo užfiksuotas mobiliojo telefono kamera. Jį, mušantį jauną užsienietį restorane „McDonalds“, nufilmavo vienas įvykio liudininkas. Kiek vėliau portale ru.DELFI.ee pasirodė straipsnis, kurio pavadinimas, išvertus, skambėtų maždaug taip: „Taliną siaubia jauni chuliganai – jie muša ir apvaginėja praeivius. Kas gi jie tokie?“ Publikacijoje buvo rašoma apie Talino Lasnamae rajone besibazuojančią gaują. Beje, ne visi jos nariai gyvena rajoną kertančioje Raadiku gatvėje arba kur nors netoliese esančiuose socialinės globos namuose. Pavyzdžiui, Dima taip pat nevietinis.
Šie jauni tvarkos pažeidėjai tapatina save su nusikalstamų grupuočių organizacija AUE (rus. – „arestanskij uklad jedin“ arba „arestanskoje urkaganskoje jedinstvo“).
Vaikštinėjant po Raadiku gatvės teritorijoje esančius socialinės globos namus susidaro gana geras įspūdis. Jie tikrai naujesni ir gražesni nei Mahtra gatvės gale išsirikiavę stambiaplokščiai pastatai. Jų balkonuose žydi gėlės, sudėlioti žaislai, yra ir kepsninių. Kiemuose žaliuoja medžiai, įrengtos žaidimų aikštelės.
Pernai buvo surengta Raadiku gatvės gyventojų apklausa. Žmonių buvo teiraujamasi, kas šioje vietoje jiems patinka ir kas ne. Kaip paaiškėjo, patinka namai, bet nepatinka žmonės. Ypač dažnai buvo minimi besikabinėjantys, agresyviai nusiteikę vaikai.
Dieną ypač rimtų problemų mikrorajone nematyti: kiemas pilnas vaikų ir viskas iš pažiūros puiku. Visgi patyręs sociologas veikiausiai pastebėtų, kad, tarkim, berniukai ir mergaitės žaidžia atskirai. Tik vienoje aikštelėje visi yra kartu, nors vis tiek užsiima skirtinga veikla: berniukai išdarinėja įvairius triukus su dviračiais, o mergaitės stovi netoliese ir kikena. Tarp kita ko, ir pirmiau minėtoje gaujoje panašiai skirstomasi vaidmenimis: berniukai joje tvarko reikalus, o mergaitės juos tarsi įkvepia. Jei nugirstume, kokiomis kalbomis vaikai šneka, suprastume, kad estai ir rusai taip pat žaidžia atskirai.
Minėtina ir tai, kad visų kieme esančių vaikų amžius svyruoja nuo 12 iki 13 metų. Vyresnių niekur nematyti.
„Jie visi centre. Tvatija žmones“, – pajuokavo kažkuris iš vietinių.
Kad ir kaip ten būtų, reikalas dar ir tas, kad į lauką vyresnieji išeina vėliau, kokią devintą valandą vakaro. Ta pati žmogų restorane „McDonalds“ sumušusi kompanija gana dažnai renkasi Raadiku gatvėje. Kita mėgstama jų susibūrimo vieta – Mustakivi rajone esantis restoranas „McDonalds“. Susitikę gaujos nariai traukia į miesto centrą. Tenai sukelia muštynes, geria, apiplėšinėja žmones ir vagiliauja. Nusikaltimų jie iš anksto neplanuoja. Juos įvykdo spontaniškai.
Iš tiesų, nieko naujo čia nepasakyta. Jau prieš dvejus metus estų dienraštis „Postimess“ rašė, kad „McDonalds“ vadovas Baltijos šalyse Vladimiras Janevskis kreipėsi į Estijos policiją su prašymu dažniau pasirūpinti tvarka Mustakivi esančiame šio tinklo restorane. Problemą mėgino spręsti ir Lasnamae rajono valdyba.
Ankstesnis gaujos lyderis dabar taip pat yra ne per toliausiai. Jo tėvas numirė, o motina užsiiminėjo prostitucija, taigi, paliko sūnų.
Penkiolikamečiai gaujos nariai į vyresniuosius kolegas žvelgia kaip į autoritetus. Kaip sakė jaunimo keliamas problemas sprendžianti policijos pareigūnė Margarita Ingel, į dabartinį autoritetą (Dimą) kiti jaunuoliai taip pat žiūri su gilia pagarba. Jos kolegos iš kitų rajonų neva yra sakę, kad tenykščiai probleminiai vaikai jau žino Dimą ir nori būti į jį panašūs.
Vienas savo tapatybės nepanoręs atskleisti Raadiku gatvės gyventojas prasitarė, kad, nepaisant palyginti dailaus vaizdo, daugelis vietinių šį rajoną vadina getu. Vasarą čia dar pusė bėdos, nes visi problemų keliantys paaugliai važiuoja į centrą. Tačiau žiemą, kai jie ima rinktis laiptinėse, situacija gerokai komplikuojasi. Pavyzdžiui, pernai žiemą vieno namo kaimynams teko varyti iš laiptinės bene šimto žmonių gaują.
Laiptinėse jaunimas rūko, geria, degina šiukšles, svaiginasi narkotikais. Vietiniai įtaria, kad kuriuose nors butuose net prekiaujama draudžiamais preparatais, nors jokių įrodymų ir neturi.
Iš viso Raadiku gatvėje gyvena maždaug 1,2 tūkst. šeimų, kitaip sakant, 3 tūkst. piliečių. Rusų tautybės žmonių čia šiek tiek daugiau nei estų. Kaip sakė vienas vietos gyventojas, tūkstantį šeimų būtų galima pavadinti padoriomis, tačiau likę du šimtai tikrai kelia vienokių ar kitokių problemų.
Netoli Maardu savivaldybės esantys namai yra mažesni. Į juos kadaise persikėlė butų nuomininkai. Komplekso centre yra penkiolikaukščių. Juose gyvena nemažai jaunų šeimų. Arčiau miesto esančių namų kontingentas, anot rajono senbuvių, ganėtinai įtartinas: juk būtent čia buvo apgyvendinti Kopli rajono gyventojai.
Ką ir besakyti – vien apsidairius galima pastebėti šiuos žodžius patvirtinančių įrodymų: prie namų buriuojasi nenusakomo amžiaus vyrai kiek paburkusiais veidais, drebančiose rankose laikantys alaus skardines.
Vis dėlto didžiausia blogybe reikėtų vadinti paauglius. Aktyviausieji jau pasuko itin slidžiu keliu – kaip ir čia aptarta gauja – maždaug 20 narių, pora lyderių, keletas vadinamųjų leitenantų, padėjėjai. Yra ir merginų. Daugelis iš jų anksčiau mokėsi (keik stropiai, gilintis gal ir neverta) Lasnamae pagrindinėje mokykloje. Dabar jie propaguoja AUE subkultūrą, turi pravardes, paiso savų taisyklių. Daugumai paauglių – 15–16 metų, taigi, jie jau yra už kriminalinę veiką baudžiami subjektai.
Tarkim, Dima jau daugelį metų vagiliauja ir kone kiekvieną savaitę įkliūdavo. Sykį jis prisipažino policijai, kad atvejai, kai jį mėginama pagauti, tėra ledkalnio viršūnė. 14-os metų neturintiems nusikaltėliams nėra dėl ko nerimauti, kadangi jokių bausmių jiems paprastai neskiriama. Policija bejėgė, o vaikai labai gerai žino, kokias turi teises.
M. Ingel daugelį gaujos narių pažįsta. Bendriausia šio reiškinio priežastimi, matyt, reikėtų vadinti iširusias, nedarnias šeimas. Tą patį sako ir Lasnamae rajono valdybos Raadiku ir Mahtra skyriuje dirbanti specialistė vaikų teisių apsaugos klausimais Jelena Afonova. Žinoma, konkrečiais atvejais galima paminėti labai skirtingas aplinkybes. Kartais tenka kalbėti apie siaubingas tragedijas (kai tėvai miršta, yra narkomanai arba nusikaltėliai). Bet pasitaiko, kad šeima, per daug nesigilinant, atrodo padori. J. Afonova papasakojo apie vieną penkiolikametį, taip pat įeinantį į aptariamos gaujos sudėtį. Apie jo šeimą, esą, nieko labai blogo pasakyti tikrai negalima: motina dirba, patėvis taip pat, be to, abu rūpinasi vaikais. Kai berniukui buvo 12-a, apsireiškė tikrasis jo tėvas. Jis sukėlė šeimoje visišką chaosą ir vėl dingo. Nuo to laiko vaikas ėmė bėgti iš namų. Jam buvo diagnozuotas dėmesio deficito sindromas.
Tikrai negalima teigti, kad teisėsaugos sistemoje dirbantiems žmonėms šie vaikai nepažįstami. Jais užsiima policija, socialiniai darbuotojai ir vaikų apsaugos tarnybos specialistai. Su jais susitikinėjama, kalbamasi, jiems siūloma pagalba. Nuo šių metų Raadiku veikia ir „Jaunimo štabas“. Jame vaikai gali lankyti įvairius būrelius ir naudingai leisti laiką. Štabo vadovė Maria Derlos pripažįsta, kad dominuojantis besilankančiųjų amžius – 5–10 metų. Vyresni, matyt, dar nerado čia vedančio kelio.
Šiuo metu šeši aptariamos gaujos nariai yra suimti, o daugiau nei dešimt laikomi įtariamaisiais. Vyksta teismas, ir kas kiekvieno iš jų laukia, kol kas neaišku, nors nuspėti tikrai galima: specializuota mokykla, programa ir kolonija. Vienas teisėsaugos sferos darbuotojas su liūdesiu konstatavo, kad daugelio tų paauglių gyvenimas taip ir prabėgs nužymėtas kalėjimo ir laisvės atkarpomis.