Tikroji meilė

Šio įvykio ji dar ilgai nepamirš. Vieną niekuo neypatingą savaitgalį Kotryna su drauge susiruošė į naktinį klubą. Kai jas užkalbino du nepažįstami vaikinai, ji net neįtarė, kad vienas iš jų į jos gyvenimą ateis ilgam.

Vakarėlis įsibėgėjo, kaip pati Kotryna atvirauja, kompanija „prisigėrė iki pergalės“. Kai vienas iš vaikinų pasiūlė važiuoti kartu, nuo alkoholio apsvaigusi Kotryna per daug nesipriešino. Netrukus jie atsidūrė vieno nedidelio miestelio viešbutyje. Jos manymu, panašu, kad naujasis draugas buvo apsirūkęs, nes elgėsi keistokai.

„Iš ryto abu pabudome panašiu laiku, - juokiasi pašnekovė. - Žiūrim viens į kitą ir nelabai atsimenam, kas mes tokie, kaip čia atsidūrėme. Net vienas kito vardų neatsiminėm. Abu mirštam nuo pagirių. Jis sako - čia apačioje yra baras, gal ką norėsi pusryčiams? Paprašiau alaus. Jis pasitikslino, ar aš rimtai? Patvirtinau. Dar gulėdami lovoje išgėrėme alaus ir šiek tiek atsigavome. Po poros valandų jis rimtai pareiškė, kad niekur iš čia manęs neišleis.“

Sigitas (vaikino vardas pakeistas) prisipažino, kad savo gyvenime dar nebuvo sutikęs merginos, kuri, vos pabudusi, vietoje pusryčių paprašo alaus, o eidama į tualetą neuždaro durų.

Kotryna labai greitai pajuto, kad tai jos žmogus. Su juo buvo labai lengva būti kartu. Įdomu bendrauti. Sigitas buvo dosnus, galantiškas ir dėmesingas.

„Jis pasidomėjo, ar turiu kokių svarbių reikalų, ar dirbu. Sakau, dabar vasara - atostogos. Paklausė, ar turiu vaikų. Kai atsakiau, kad neturiu, pasiūlė - tai lik čia, viešbutyje, ir gyvenk“, - pasakoja mergina.

Kotryna šiame viešbutyje praleido beveik visą vasarą. Naujasis draugas ją išlaikė, pirko madingus rūbus. Gyveno kaip vyras ir žmona.

Kai rugsėjo pradžioje mergina išvyko studijuoti į vieną Žemaitijos miestą, jis pats pasisiūlė jai išnuomoti butą.

„Mes labai tikome vienas kitam. Man buvo gera jausti, kad esu geidžiama. Labai toli į ateitį tada nežiūrėjau ir neplanavau. Buvome kartu ir viskas klostėsi labai palankiai“, - pamena pašnekovė.

Tačiau net ir gražiausios pasakos turi pabaigą. Ir ne visada laimingą. Po pusantrų metų draugystės padažnėjo konfliktai. Po to kaip perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia - pasirodė, jis vedęs, turi šeimą, turi vaikų. Tik tada mergina suprato, kodėl mylimasis taip dažnai ir ilgai kažkur prapuldavo. Teisindavosi, kad nuolat tenka važiuoti į svarbius verslo susitikimus, kad reikia vystyti verslą, nes reikia kuo daugiau uždirbti. Juolab kad ją galėtų ir toliau finansiškai išlaikyti. Tada ir paaiškėjo, kodėl prašydavo be reikalo neskambinti, netrukdyti. Tapo akivaizdu, jis tuo metu laiką leisdavo su savo šeima.

„O aš, kvaiša, galvojau, kad jis yra mano žmogus, ir aš jam vienintelė, - liūdnai atsidūsta Kotryna. - Nuo tada jis labai pasikeitė. Tapo piktas, netgi agresyvus. Ėmė specialiai man girdint telefonu dažnai bendrauti su savo žmona, ko anksčiau vengdavo. Aš labai supykau ir ilgai negalėjau atgauti pusiausvyros. Buvau jį pamilusi. Jis, panašu, irgi buvo įsimylėjęs iki ausų, - dėsto Kotryna. - Nepaisant abipusių jausmų, mes pradėjome ėsti vienas kitą. Net nepajutau, kaip pašlijo nervai. Iš jo pusės prasidėjo ne tik psichologinis bet ir fizinis smurtas.“

Mergina nuolat įtikėjo save, kad reikia bėgti nuo jo kuo greičiau ir kuo toliau. Bet dažniausiai pačiu netikėčiausiu laiku jis pasirodydavo su didžiuliu glėbiu gėlių. Meilikaudavo, maldaudavo jam atleisti.

„Sakydavo, kad „man dabar labai sunku ir tu man kaip niekad svarbi ir reikalinga“, - prisimena Kotryna. - Ir aš suskystėdavau ir atleisdavau. Vėl ir vėl.“

Tačiau jo pykčio priepuoliai vis dažnėjo. Agresija temdydavo protą. Keletą kartų Kotryna buvo paprasčiausiai išspirta iš automobilio. Po to, kaip pati sako, žliumbdavo savaitėmis. Tačiau po kurio laiko jis ir vėl netikėtai paskambindavo. Ir jie vėl susitaikydavo.

„Sunku apibūdinti, ką mes jautėme vienas kitam. Buvom labai įsimylėję ir sykiu vienas kitam gadinom sveikatą“, - atviravo Kotryna.

Alkoholizmo liūne

Vieną gražią dieną Sigitas dingo. Kartu su jo dingimu baigėsi ir jo finansinė parama. Kotryna nebeturėjo iš ko valgyti, iš ko susimokėti už bendrabutį ir mokslus. Savijauta buvo tragiška. Jos būseną pastebėjo mama. Ėmė kamantinėti. Kotrynai nebeliko nieko kito, kaip prisipažinti, kad neturi iš ko pragyventi. Tėvai stebėjosi, kodėl ji anksčiau nepaprašė finansinės paramos.

„Visas savo neigiamas emocijas skandinau alkoholyje. Dažnai prisigerdavau iki žemės graibymo. Keisčiausia, kad mokslai sekėsi. Buvau atsidūrusi svetimame mieste, kur manęs beveik niekas nepažinojo. Visi geranoriškai padėdavo, jei tik ko prireikdavo. Supratau, kad mažesniame mieste ir žmonės daug geresni, nei Klaipėdoje“, - psakojo mergina.

Tačiau pabėgti nuo streso pavykdavo tik pavartojus didesnę dozę alkoholio. Pasak jos, keturias dienas praleisdavo paskaitose, o po tris dienas trukdavo buitinis girtuokliavimas.

„Po skyrybų su draugu buvau labai pikta ant vyrų. Jų tiesiog nepastebėdavau ir neprisileisdavau“, - sakė ji ir pripažino, jog trejus metus buvo vieniša ir kompanija atsirasdavo nebent išgerti.

Depresijos gniaužtuose

Baigėsi studijos ir Kotryna iš Žemaitijos miesto grįžo atgal į Klaipėdą. Grįžo, kaip pati patikslino, „visa ant bangos“.

„Aukštojo mokslo diplomas kišenėje. Buvau tikra, manęs čia laukia sėkmė. Galvoje tūkstančiai idėjų, projektų, kūrybinių planų. Grįžau su labai dideliais lūkesčiais. Neva čia visi manęs pasiilgę ir laukia išskėstomis rankomis, čia daug draugų, čia gyvena tėvai, čia vieta, kurioje sieksiu karjeros. Tikėjausi, kad netrukus susirasiu gerą darbą. Rasiu naują vaikiną“, - pasakojo Kotryna.

Grįžusi gana greitai pajuto, kad niekas jos grįžimo nepastebėjo. Vieni draugai jau buvo sukūrę šeimas, kiti išvažinėję po kitus miestus ar kitas šalis. Klaipėdoje ji pasijuto svetima.

Kotryna vėl pradėjo mokytis, bet Klaipėdoje susidūrė su kitokiu bendravimu. Miestelyje, kuriame prieš tai mokėsi, jei kas nesisekdavo, visi noriai patardavo, padėdavo, leisdavo išsikalbėti. Klaipėdoje tapo aišku, kad kiekvienas gyvena tik sau. Gyvenimas - tavo asmeninis reikalas, kabinkis į jį taip, kaip sugebi.

„Atsiribojau nuo visko. Nemačiau kitų vyrų, nejaučiau noro su jais suartėti. Viskas pasisuko ne taip, kaip tikėjausi. Dingo buvę draugai. Atsirado naujos kolegės, bet ne tokios, kokių norėčiau. Gyvenimas Klaipėdoje man tapo tikrų tikriausia trauma. Prasidėjo psichosomatiniai sutrikimai, pradėjo pykinti, svaigo galva, akyse liejosi vaizdas, viduriavau, bėgiojau per gydytojus, - juodžiausią gyvenimo laikotarpį prisimena Kotryna. - Tėvai užsiėmę savo reikalais, bet ir jie pastebėjo, kad mano savijauta blogėja ne dienomis, o valandomis. Pradėjo klausinėti, kas atsitiko, sakydavau, kad skauda galvą. Pajutau agresijos ir panikos priepuolius. Labai sparčiai pradėjau degraduoti kaip asmenybė.“

Malonumai - vietoj vaistų

„Vieną dieną atsisėdau, atsidariau kompą ir pažinčių skyrelyje tiesiai šviesiai parašiau: už finansinę paramą teikiu meilės paslaugas. Pageidavau, kad būsimieji partneriai būtų ne jaunesni nei 30-ies. Kiek vyresni - nesvarbu. Norėjau, kad tik nepasitaikytų koks bendraamžis, ir Klaipėdoje apie mane nepaskleistų kalbų“, - pasakoja pašnekovė.

Nuo tada prasidėjo nuolatiniai pasimatymai su nepažįstamaisiais. Kasdien, kas antrą, trečią dieną. Kotryna pripažįsta, kad jai tai buvo likęs vienintelis kelias bent trumpam atgauti pusiausvyrą.

„Kiekvienas toks susitikimas man buvo galimybė užsimiršti, pabėgti nuo slegiančios vienatvės, apmalšinti depresines nuotaikas. Man įpila alkoholio, aš atsipalaiduoju, savijauta bent trumpam pagerėja. Po to man dar sumoka pinigų...“ - atskleidė Kotryna.

Dviejų valandų trukmės pasimatymas su ja kainuodavo 200 litų, o klientų niekada netrūkdavo. Vyrai nuolat skambindavo, prašydavo susitikti. Daugelis vėl ir vėl grįždavo pas mane.

Kai vyrai pageidaudavo, kad ji praleistų su jais daugiau nei dvi valandas, ji paprašydavo mokėti po 400 litų. Jei jos pageidaudavo visai nakčiai - 700 litų.

„Buvo nesvarbu, jei vyrai ir nebuvo gražuoliai. Man patiko, kaip su manimi bendrauja. Man patiko gauti pinigų, būdavo ir taip, kad klientui po to sakydavau, duok, kiek nori“, - pasakoja mergina.

Pakeitė požiūrį

Prasidėjo tikra rutina. Diena vijo dieną, klientas keitė klientą. Bet viskas pasikeitė, kai Kotryna susipažino su nauja drauge Inga ir jos draugu Viktoru, kuris iš karto pasiūlė susitikti su kita draugija ir dalyvauti grupinio sekso vakarėlyje.

„Aš buvau kategoriškai prieš, - prisimena pašnekovė. - Iki tol vengdavau viešumo ir dirbdavau tik viena. Dabar mano mieste man siūlė dalyvauti didesnėje žmonių grupėje. Kur bus du vyrai ir dvi moterys, o gal ir dar daugiau dalyvių. Apsispręsti padėjo naujoji draugė Inga, kuri buvo be jokių kompleksų. Nesivaržydama derėdavosi dėl kainos, nesidrovėdama nusimesdavo drabužėlius ir atsiduodavo kūniškoms aistroms viešai, kitiems stebint. Jos neglumindavo šalia esantys nepažįstami žmonės“.

Man tai buvo savotiškas lūžis. Pamačiau, kokia draugė atsipalaidavusi, kaip laisvai kalba intymiomis temomis. Jai jokio skirtumo kiek aplink vyrų: du, trys ar penki. Ji nesivaržydama keisdavo partnerius, - pasakoja Kotryna. - Aš suvokiau, kad nesu vieniša ir nesu kokia raupsuotoji. Kad tokių žmonių, kurie už pinigus dalyvauja tokiuose grupiniuose žaidimuose, yra ir daugiau.“

Įkainiai buvo įvairūs

Laikui bėgant Kotryna pati save įvertino ir be jokios baimės klientams paskelbdavo savo kainą. Jei gerai pamena, daugiausia, kiek yra gavusi už vieną naktį, tai 2 000 eurų, kuriuos sumokėjo vyras, atvykęs iš Rusijos. Su juo buvo sutarusi praleisti ištisas 24 valandas. Tačiau tiek neprireikė. Kartu išbuvo daug trumpiau, tiek, kiek jis turėjo jėgų. Kaip dabar sako, nei jam to sekso reikėjo, nei ką. Svečias labiau norėjo pabendrauti ir jo „baterijos“ greitai išseko.

Visus klientus Kotryna yra suskirsčiusi į kelias kategorijas.

Šeimyniniai

Pirma grupė - tai vyrai, kurie turi šeimą, vaikų, aukštą padėtį visuomenėje, yra gerbiami, sėkmingi, pajėgūs ir galingi vyrai. Dažniausia tai verslininkai, norintys atvirkštinio dalyko. Norintys, kad jų negerbtų ir iš jų tyčiotųsi. Jiems patinka, kai ant jų spjaudo, barsto cigarečių nuorūkas. Yra ir tokių, kurie prašo, kad juos visaip kaip žemintų.

Nevykėliai

Antra vyrų grupė - tai žmonės, kurie žemina, niekina merginas, kurias nusiperka. Jie rodo agresiją, ir tik todėl, kad realiame gyvenime yra labai silpnos asmenybės. Nepajėgūs pakankamai užsidirbti, kad galėtų sau leisti daugiau. Jie turi šeimas, vaikų, daug dirba ir mažai turi, jiems trūksta intelekto, jie jaučiasi esą nevykėliai ir todėl visą pyktį išlieja ant merginų, kurias užsisako.

Niurzgliai

Yra trečia grupė - niurzgliai. Jie ilgai taupo, jiems eskorto merginos paslauga yra akivaizdžiai per brangi, bet kartais jie sau tokią prabangą leidžia. Tada atsidūrę akis į akį su intymias paslaugas teikiančia mergina patiria didelį stresą, įsitempia, nori, kad mergina jo sumokėtus pinigus atidirbtų iki paskutinio cento. Paprastai jie perdega ir, kaip sako Kotryna, jau po penkių minučių pasiekia finišą. Tada ima keikti viską aplinkui. Merginas, aukštas paslaugų kainas, valdžią, kaimynus, blogą orą, viešąjį transportą, žodžiu, visus, tik ne pačius save. Graudu stebėti, kai jie netrukus pradeda virkauti, skaičiuoti, kiek tos kelios meilės minutės jiems iš tikrųjų kainavo.

Narcizai

Ketvirta kategorija - vyrai gražuoliai, labai gražiai atrodantys, raumeningi narcizai. Jie - nuolatiniai grožio salonų klientai. Su tvarkingais manikiūrais ir pedikiūrais. Važinėjantys labai prabangiais automobiliais ir galintys sudominti ir „nukabinti“ bet kurią merginą Klaipėdoje. Užsisakę prostitutę, prašo aprengti juos moteriškais rūbais, padažyti jiems lūpas, antakius. Pageidauja tinklinių kojinių. Ir paprastai prašo analinio sekso.

„Jei vyras vairuoja išblizgintą prabangų automobilį, susilaižęs plaukus, išsičiustęs, išsikvėpinęs, dažniausia reikalaus, kad merginos naudotų falo imitatorių - vadinamąjį „straponą“. Kai kas svarsto, ar jaučiame malonumą, perimdamos vyro vaidmenį. Aš, būdama vyru, jaučiuosi situacijos valdove ir man svarbiausia, kad mums abiem toks bendravimas teiktų malonumą“, - neįtikėtinas istorijas atskleidė Kotryna.

Turtingi iškrypėliai

Penkta vyrų grupė - labai valdingi ir agresyvūs iškrypėliai. Dažniausiai - pinigais aptekę rusai. Kotryna bendraudama su jais iš nedidelių užuominų suprasdavo, kad atvykėliai savo šalyje užima labai aukštas pareigas. Gal versle, gal ir politikoje. Turtingi atvykėliai dažniausiai išsinuomoja ne atskirus apartamentus, o visus poilsio namus ar net atskirus aukštus viešbučiuose.

„Jie buki, agresyvūs, įžūlus, nekultūringi. Merginas vadina žiurkėmis, - neslepia nuoskaudos mergina, - dažnai pabrėžia, kad už pinigus gali nupirkti visus aplinkui ir gali sau viską leisti. Iš mūsų „žiurkių“, jie prašo protu sunkiai suvokiamų paslaugų. Nori, kad mes juos muštume, su aukštakulniais bateliais šokinėtume ant jų pilvų, vaikščiotume po jų kūnus visu svoriu.

Nusipirkę merginas turtingi iškrypėliai nori patirti nežmoniškas kančias. Kotrynos pasakojimu, kartais pageidauja tokių paslaugėlių, kurias jai nelengva sutikti. Viena iš jos labai nemėgstamiausių procedūrų, klientas, atsigulęs ant nugaros, plačiai išsižergia ir merginoms liepia spirti.

„Išsižergia ir sako, spirk, aš spiriu, o jie pyksta, vadina mane pačiais šlykščiausiais žodžiais ir priekaištauja, kad per silpnai spiriu, nes nieko nejaučia. Aš negalėjau, bet draugė, kuri buvo labai pikta ant visų pasaulio vyrų, tai atlikdavo su dideliu malonumu, - pasakoja ji. - Aš dirbau eskorto mergina, nes tai man padėdavo nusiraminti, o draugė čia rasdavo kur išlieti neigiamas emocijas ir susikaupusią agresiją.“

Kotryna juokiasi prisiminusi, kaip jos draugė užsidirbdavo didelius pinigus, nes visus tuos šmikius apspardydavo iš visų jėgų, kartais net bateliai suplyšdavo.

Ko nori vyrai?

Kotryna neslepia, kad, bendraudama su vyrais, sukaupė tiek patirties, jog galėtų užsiimti psichologės veikla. Jos manymu, daugelis jos klientų, be intymumo, nori ir visai kitokių dalykų.

„Vieni ateina patirti tai, ko niekada neišdrįs paprašyti žmonos, kiti iš smalsumo, treti taip pakelia savo vertę. Tačiau dauguma stipriosios lyties atstovų pageidauja bendrauti temomis, kurių negali aptarinėti su savo antrosiomis pusėmis“, - paslaptimis dalinasi Kotryna.

Dabar gerai ir čia

Po euro įvedimo eskorto merginoms nebėra jokio reikalo važiuoti uždarbiauti į užsienį. Visai kita situacija buvo, kai už paslaugas buvo mokama litais. Kotryna pastebi, kad lietuviai turi labai mažai pinigų, daugeliui jau neįkandamos kūniškų malonumų paslaugų kainos. Žinoma, kalba neina apie saujelę labai turtingų tautiečių.

Merginų paslaugų užsinori kai kurie trumpam į namus grįžę emigrantai. Eskorto merginų prireikia vietos verslininkams, dažniausiai, kai pas juos atvyksta svečiai. Nemažai jos klientų pas ją sugrįžta. Dažniausiai tokie, kuriems bendravimo su ja metu ne seksas svarbiausias.

„Vienas vaikinas vėl atsidūrė pas mane gal po 5 metų pertraukos. Ir labai nustebino smulkiai iki detalių atpasakodamas pirmojo susitikimo smulkmenas: kaip buvau apsirengusi, kokia buvo šukuosena, ir panašiai“, - stebėjosi Kotryna.

Pažeminimo neišvengsi

Įvairių debilų, taip juos vadina mergina, ji visada stengiasi vengti. Deja, nuo visų neapsisaugosi. Ypač nuo tokių, kurie pasitinka kaip švelnūs pūkuoti meškiukai, o vėliau staiga pasikeičia, tampa agresyvūs.

„Saugausi nuo jų visais įmanomais būdais, ir dažniausiai po pirmo žvilgsnio ar po kelių pirmų minučių bendravimo jau nujaučiu, kaip baigsis vakaras. Kai aš būnu labai blogos nuotaikos, man dzin, aš galiu važiuoti su bet kuo, - atvirauja Kotryna. - Pasitaikydavo ir tokių situacijų, kai tekdavo bėgti. Ir po to labai džiaugdavausi, kad pavyko laiku išsigelbėti gyvai ir sveikai...“

Tai - mano gyvenimas

„Aš papasakojau dalį savo gyvenimo istorijos, kurios nesigėdiju. Tiek metų išdirbusi eskorto mergina turėjau galimybę iš arti pažinti labai daug vyrų. Aš įgijau daug patirties bendraudama su jais, šiandien labai greitai perprantu, ko jiems labiausiai trūksta. Visi vyrai yra asmenybės, ir nepritariu toms, kurios teigia, kad visi vyrai - kiaulės. Vadinasi, jos visai jų nepažįsta“, - sakė ji.

Į klausimą, ar tikrai seniausios profesijos atstovės ištekėjusios tampa labai ištikimomis žmonomis, Kotryna neatsakė.

Ji neslepia, kad šiuo metu net keli vyrai jai jaučia rimtus jausmus. Bet ji supranta, kad visada iš paskos seks jos praeitis. Tektų išvažiuoti į kitą miestą.

„Klaipėdoje vyrai, su kuriais aš bendraučiau iki pat senatvės, atvirai sako: mes žinome tavo praeitį ir mūsų draugai žino tavo praeitį, mes galim būti draugai. Man juokinga, kad vyrai kompleksuoja pasirodyti su manimi viešumoje. Tai aš turėčiau nekaip jaustis. Aš jaučiuosi pakankamai tvirtai ir esu pasiruošusi kurti šeimą ir susilaukti vaikų. Iš gyvenimo aš gavau labai daug skaudžių pamokų. Šiandien aš galiu labai daug atiduoti savęs kitiems. Visi žmonės pasaulį regi savaip. Tokią, kokia esu iš tikrųjų, mane mato gal kokie 4-5 procentai vyrų. Kiti manyje randa tik pinigų reikalaujančią „barakudą“.

Šiandien man trūksta sėkmingų žmonių aplinkos. Vaikštau į sporto klubus, samdau gerus trenerius, rūpinuosi savo išvaizda, dalyvauju įvairiausiuose seminaruose. Stengiuosi judėti į priekį, tobulėti. Per mėnesį aš galėjau sau skirti du tris tūkstančius eurų, bet ne pinigai svarbiausia. Aš nesigėdiju praeities. Žinau, kad daug kam nepatiks tai išgirsti, bet jaučiuosi pakankamai laiminga. Jaučiu gyvenimo pilnatvę ir labai vengiu pavyduolių.

Galėčiau parašyti knygą apie vyrus. Tai būtų knyga apie tikruosius vyrų norus. Patikėkite manimi, pasižiūrėkite, ar vyras sėkmingas, ar ne, ir iš karto taps aišku, kaip jis elgsis su moterimis. Sėkmingas moterį gerbs, nesėkmingas - smerks ir žemins...“ - savo pasaulėžiūros neslėpė Kotryna.

Pirmą straipsnio dalį rasite čia.