Žurnalistas, kriminalinių knygų autorius Dailius Dargis sako, kad, jeigu policija dėl kažko būtų įsitikinusi, – tikrai paskelbtų. Tylos siena, anot jo, reiškia, kad nesurinkta pakankamai įrodymų.
Prokuratūra negali viešinti
Pasak Panevėžio apygardos prokuratūros atstovės Rasos Stundžienės, teisėsauga negali atskleisti tyrimo detalių. Tai esą pakenktų vykdomam tyrimui.
„Kol kas nieko, ką galime viešinti, džiaugtis ir pasakoti. Neseniai kalbėjausi su tyrimui vadovaujančiu prokuroru – vyksta darbas, byla nėra užmiršta. Dirbame, bet kol kas nieko viešinti negalime“, – nekonkretizavo prokuratūros atstovė spaudai.
Policija taip pat nedaugžodžiauja.
Kraujuojanti žaizda
Gimnazijos, kurioje mokėsi nepilnametis, direktorė sako, kad tai – vis dar didelis skaudulys mokyklos bendruomenei.
„Kaip mokykla gali pamiršti šį skaudų atsitikimą. Mokiniai dar ir dabar prisideda buvusį klasioką, draugą – tuo labiau, kad jis buvo geras draugas. Bet mes daugiau informacijos neturime.
Turbūt kai kurie vaikai buvo kviečiami, nes aš pasirašiau susitarimą, kad, jeigu reikia, leisiu susitikti su kai kuriais mokiniais. Tai buvo suderinta ir su socialinėmis darbuotojomis, psichologėmis – pokalbiai su teisėsauga turėjo vykti joms dalyvaujant“, – sako direktorė.
Ji sako, kad šis įvykis – dar kraujuojanti žaizda. „Laukiame tų žinių, gal išgirsime, kad teisybė yra“, – viliasi direktorė.
Pastaruoju metu, tikina ji, su šeima kontakto nebūta. „Žmonėms ir taip yra sunku. Mes bendravome, palaikėme juos sunkiuoju metu. Kol kas nenoriu lįsti į šeimą, širdį. Manau, kad pirmiausiai kiti turi tirti, gilintis ir ieškoti“, – sako pašnekovė.
Direktorė nesiėmė vertinti teisėsaugos darbo – tai esą jų reikalas.
Nenormalu, bet praktikoje atsitinka
Žurnalistas D. Dargis, kalbėdamas apie šį atvejį, iškart prisiminė garsaus kovotojo Remigijaus Morkevičiaus nužudymą, kuris buvo įvykdytas dar 2016-ųjų pabaigoje. Apie šio tyrimo eigą informacijos viešojoje erdvėje taip pat nėra daug.
Pasak D. Dargio, taip yra dėl to, nes nužudymai apskritai yra sunkiai ištiriama nusikaltimo rūšis – reikia daug įkalčių.
„Jeigu pareigūnai neturi konkrečių įrodymų, aišku, kad jie neskelbia. Dar vienas variantas – turi, bet negali skelbti, nes bijo, kad tai pakenks tyrimui.
Bet kiek tenka bendrauti su pareigūnais, jeigu viskas yra 100 proc. žinoma, tada jie viską tikrai paskelbs. Bet jeigu nėra iki galo įsitikinta arba įrodyta – informacijos pareigūnai nesuteiks“, – sako žurnalistas.
Kriminalinių knygų autorius sako, kad nežinoti informacijos apie rezonansinį nusikaltimą, praėjus 3 mėnesiams nuo jo įvykdymo, nėra normalu, tačiau, deja, praktikoje pasitaiko tokių atvejų. Ir visai nemažai.
Žudikai dažnai emigruoja
Jis neatmeta galimybės, kad nusikaltimą įvykdę asmenys jau seniai papustė padus į užsienį.
„Pamatė, kad visuomenėje kilo didžiulis skandalas, istorija susidomėjo žiniasklaida ir, įsivaizduoju, arba meistriškai paslėpė visus įkalčius, arba tiesiog emigravo iš Lietuvos. Kaip žinia, šiais laikais, manau, tokio pobūdžio nusikaltimus darantys asmenys tikrai išvyksta.
Prisiminkime, buvo atvejis, kada Kaune, pernai, dingo vienas vaikinas. Vėliau jo nužudymu įtariami asmenys buvo aptikti Ispanijoje. Ten vienas buvo sulaikytas, kitas spėjo pasprukti.
Tai parodo, kad tokius nusikaltimus darantys žmonės priklauso žemiausiam lygiui ir bėga iš Lietuvos“, – svarsto D. Dargis.
Istorija prasidėjo gruodį
DELFI primena, kad gūdų 2017-ųjų gruodžio 10-osios vakarą į policiją skambinę žmonės nurodė, kad daugiabučio kieme rastas jaunuolis su žaizda kakle. Į įvykio vietą atskubėję medikai konstatavo, kad paauglys jau miręs.
Jaunuoliui buvo vos 17-ka, jis mokėsi vienoje Panevėžio gimnazijų.
„Įvykio vietoje dirbo kriminalistai, medicinos ekspertas, kol kas mirties priežasties išvadų nėra. Jaunuolio asmenybė nustatyta. Pirminėmis žiniomis, jaunuolis nėra policijai gerai žinomas ar teistas“, – tuomet DELFI sakė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos grupės vyriausioji specialistė Rasa Galkauskienė.
Apie įtariamuosius teisėsauga neskelbia iki šiol.
Nužudymo vietoje kelias dienas po įvykio dirbo pareigūnai, šukavo aplinkines vietoves – ieškojo bet ko, kas padėtų tyrimo eigai. Į paieškas kibo ir panevėžiečiai.
Mirtinai sužalotą paauglį gimnazijos, kurioje jis mokėsi, direktorė apibūdino kaip gerą mokinį, neturėjusį lankomumo ar pažangumo problemų.
„Jam nereikėjo socialinės ar psichologinės pagalbos. Jis buvo doras, geras, sąžiningas. Mokytojai prisiminė, kad dar praėjusią savaitę (2017-ųjų gruodžio pradžioje – aut. past) jie kartu ėjo į globos namus, nešė labdarą. Juk ne kiekvienas paauglys skiria laiką padėti pagyvenusiems seneliams...
Tai buvo vaikas, kuris dalijo save ir kitiems, ir be galo mylėjo gyvenimą pats. Jis labai gerbė aplinkinius – ir suaugusius, ir bendraamžius“, – nurodė gimnazijos vadovė.