Viena jų – vilnietė Daiva. Ji gyvena sostinės pakraštyje, ramiame mikrorajone. Tačiau iš pirmo žvilgsnio rami kaimynystė slepia problemą.

Daivos automobilis vien šįmet buvo apvogtas jau dukart. Vieną kartą ilgapirščiai tiesiog nulupo veidrodėlių stikliukus. Tuomet apie įvykį buvo pranešta policijai ir draudimo kompanijai.

Kadangi transporto priemonė buvo apdrausta KASKO, draudikai sutaisė automobilį, iš Daivos prašydami tik frančiės mokesčio – 80 eurų.

Tačiau vos atvežus automobilį iš serviso, ji buvo apšvarinta antrąkart – vagys vėl pasikesino į veidrodėlius. Vėl: bemaž 100 eurų išlaidos, vizitas autoservise ir savaitė su laikinai suteikta transporto priemone.

Apšvarintas Daivos automobilis

Išeities, atrodo, nėra. Vos pastatai automobilį, jį iškart apšvarina. Nors ir yra KASKO draudimas, vis tiek reikia sumokėti frančizės mokestį, skundžiasi Daiva.

Policija tokių atvejų, tikina ji, nepriima rimtai. Iškviesti pareigūnai atvažiavo, užpildė reikiamus dokumentus, išklausė įvykio aplinkybių.

Tačiau išvažiuodami, pasakoja Daiva, jie leido suprasti, kad vargu, ar nusikaltimas bus ištirtas.

Taip esą yra dėl labai paprastos priežasties: namo kiemas nėra stebimas vaizdo kamerų, o vieta, kurioje automobilis buvo apvogtas, yra miesto pakrašty.

Tai vagišiams sudaro galimybę išvažiuoti iš miesto nepastebėtiems ir greitai dingti iš policijos ir stebėjimo kamerų akiračio.

Problemą pastebi ir draudikai

Ši problema atrodo svarbi ne tik Daivai. Didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ šįmet fiksuoja vagysčių iš automobilių skaičiaus augimą.

„Šiemet detalių vagysčių kiekis jau yra dvigubai didesnis lyginant su pernai. (...) Vidutinė išmokėta žala, patiriama tokių vagysčių metu, šiemet siekia beveik 2200 eurų ir yra 11 proc. didesnė negu pernai“, – pranešime spaudai teigė bendrovės atstovas Artūras Juodeikis.

Gąsdinančios tendencijos pastebėtos dar pernai – gruodį, palyginti su kitais mėnesiais, automobilių detalių vagysčių kiekis ūgtelėjo 27 proc.

Tai pastebi ne tik minėta draudimo bendrovė.

Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis teigia, kad 2016-aisiais asociacijai priklausančių bendrovių klientai patyrė 3 mln. eurų nuostolį, o pernai šis skaičius išaugo puse milijono eurų – iki 3,5 mln. arba 10 proc.

„Pagal mūsų skaičius, tai yra aktuali problema. Nėra taip, kad ji atsirado staiga. Bet, pagal mūsų skaičius, problema tik didėja“, – sako A. Romanovskis.

Andrius Romanovskis

Mato vieną bėdą

Draudikų atstovas čia mato esminę problemą – policija esą skiria per mažai dėmesio automobilių detalių vagystėms.

„Dažniausiai tos bylos yra nutraukiamos, nes nusikaltėliai nėra pagaunami. Galima daryti prielaidą, kad policijos prioritetų sąraše tokie nusikaltimai nėra aukščiausioje vietoje. Tai pasijaučia“, – tikina jis.

Su panašia problema jau buvo susidurta. Pasak pašnekovo, Lietuvoje prieš gerą dešimtmetį ilgapirščiai masiškai vogdavo transporto priemones. Tačiau netrukus įsikišo policija, pasakoja jis.

„Policija pasakė, kad tai yra prioritetas – atsirado atskiri daliniai, kurie specializavosi automobilių vagysčių tyrimuose, nes tai yra pakankamai sudėtingos bylos.

Turime situaciją, kad automobilių vagysčių skaičius Lietuvoje yra nukritęs ir nekyla. Mūsų statistika rodo, kad šis skaičius yra apie 120-150 atvejų“, – tikina.

Tačiau dabar vairuotojus gąsdina kiti baubai.

„Atrodo, detalių vagystės buvo smulkesnis dalykas, bet matome, kad ši problema pastaraisiais metais tik įgavo mastą. Kada prioritetai kreipiami kitur – smurtas artimoje aplinkoje, daugiau patruliuojančių pareigūnų, – atsiranda nemažai nusiskundimų, kad su automobilių detalių vagystėmis susijusios bylos tiriamos pakankamai paviršutiniškai ir trūksta elementaraus patyrimo ir kompetencijos“, – sako jis.

Jis pastebi, kad vagystes iš automobilių dažniausiai kuruoja organizuotos gaujos, kuriuos tuo užsiima profesionaliai. Dėl to, sako, ir susekti nusikaltėlius yra sunkiau.

„Valstybė turi parodyti, kad jie mato, jog tai yra problema ir su šia situacija nesitaikstyti. Jeigu automobilio vagystės yra labai rizikingas užsiėmimas, vagys turi suprasti, kad detales vogti taip pat yra labai rizikinga – didelė galimybė, kad būsi pagautas“, – reziumuoja pašnekovas.

Daro įtaką kainai

Kuo daugiau vagiama – tuo aukštesnės draudimo kainos. Tokį ryšį mato A. Romanovskis.

„Jeigu draudikas mato, kad tam tikros markės automobilius labiau mėgsta ilgapirščiai, be abejonės, tai yra traktuojama, kaip rizikingas objektas.

Pavyzdžiui, aš važinėju su „Saab’u“. Draudikas žino, kad per 20 metų nebuvo pavogta nė vienos šios markės automobilio detalės. Reiškia, kad jis mažiau rizikingas – tas pasimato ir mokant draudimo įmoką. Bet jeigu yra kitos markės automobilių, kurie yra tarp TOP 3 labiausiai vagiamų automobilių, tai „gula“ į įmokos dydį“, – kalba šalies draudikų atstovas.

Problemą mato ir profsąjunga

Policijos darbuotojų profsąjungos vadovės Romos Katinienės teigimu, teisėsauga mano, kad gyventojai turėtų patys rūpintis savo automobilių saugumo ir draustis KASKO draudimu.

„Bet mūsų socialinė padėtis nėra tokia, kad kiekvienas galėtų tai daryti. Tokios veikos nėra tiriamos. Prieš kelis mėnesius buvo apvogtas mano automobilis. Nors ir buvo liudininkų, matė kaimynai, pareigūnai atvažiavo, suformino, sutikrino žalą ir viskas baigėsi.

Tiriamos sunkios ir labai sunkios nusikalstamos veiklos. Vagystės, ypač nuo automobilių, nėra tiriamos ir nėra prioritetas. Nebent, jeigu paaiškėja, kad apvogtos kokios nors VIP (liet. labai svarbūs žmonės) personos, arba draudimo kompanijos pradeda judinti, arba tai susiję su jau žinomomis nusikalstamomis grupuotėmis – pradedama judinti“, – liudija ji.

Pasak jos, tyrimus, susijusius su automobilių detalių vagystėmis, policija paprasčiausiai traktuoja kaip gadinančius statistiką.

Formalizuoti tyrimai

R. Katinienė pastebi ir dar vieną tendenciją – smulkių vagysčių tyrimai yra paprasčiausiai formalizuoti, nors tokia tyrimo rūšis paprasčiausiai nėra įteisinta.

„Tai reiškia, kad įvykis yra registruojamas, jeigu tai yra numatyta baudžiamajame kodekse. Bet, jeigu įtariamasis nėra sulaikytas, pavyzdžiui, prie automobilio iškart nesulaikė vagies, vadinasi, kad tyrimas yra sustabdomas.

Kartais, jeigu nukentėjęs asmuo gyvena kaimiškoje vietovėje, jis greičiau gauna pranešimą apie nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą, negu pranešimą, kad ikiteisminis tyrimas yra pradėtas. Tyrimai sustabdomi netgi tą pačią dieną“, – stebisi profsąjungos atstovė.

Nebaudžiamumas gimdo sunkius nusikaltimus

Ji sako, kad nusikaltėliai gali pradėti jaustis nebaudžiami apvaginėdami automobilius. Jeigu taip atsitiks, sako ji, pasekmės gali būti skaudžios – grupuotės gali pereiti žiaurių nusikaltimų.

„Nebaudžiamumas gimdo sunkesnius nusikaltimus. Jeigu tavęs nenubaudžia, kam eiti dirbti, jeigu gali išdaužti stiklą, apvogti automobilį – tavęs negaudo, anarchija. Tai suponuoja sunkesnių nusikalstamų veikų didėjimą, grupuočių kūrimąsi“, – grėsmę įžvelgia R. Katinienė.

Roma Katinienė

Trūksta galinčių tirti pareigūnų

R. Katinienės teigimu, mažesniuose komisariatuose trūksta kompetentingų specialistų.

„Visi teritoriniai policijos komisariatai, neskaitant dešimties apskričių komisariatų, neturi kriminalinės policijos, kuri vykdytų kriminalinę žvalgybą.

Specialistai, kurie yra teritoriniame policijos komisariate, turi nusikalstamas veikas, kurias jie tiria. Bet kriminalinės žvalgybos metodai, informacijos rinkimas – tai yra kiti metodai. Šiuos veiksmus vykdydavo operatyviniai darbuotojai, o dabar jų nėra – šie veiksmai nevykdomi“, – sako ji.

Pasak jos, didesni, apskričių, policijos komisariatai koncentruojasi į labai sunkių nusikaltimų tyrimą, o smulkios vagystės yra užmirštamos.

Problemą priima rimtai

Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas kalba skaičiais: jis džiaugiasi, kad pernai, lyginant su 2016-aisiais, ir pačių automobilių, ir jų dalių vagysčių kiekis mažėjo.

L. Pernavas sako, kad policija nuolat stengiasi prisitaikyti prie besikeičiančio vagysčių pobūdžio.

„Atitinkamas dėmesys skiriamas ir vagystėms iš (nuo) automobilių: sistemiškai vykdoma šios rūšies nusikalstamų veikų nusikalstamumo sisteminė analizė. Atliekama detali tokių nusikalstamų veikų analizė (pvz. identifikuojami pakartotinumo, sistemiškumo atvejai) siekiant pagerinti šių veikų atskleidimą ir identifikuoti priežastis, dėl kurių tokių veikų daugėja“, – sako L. Pernavas.

Itin didelis dėmesys, tikina, skiriamas prevencijai. Kaip vieną pavyzdžių generalinis komisaras įvardijo patruliuojančių ekipažų skaičiaus didinimą vietovėse, kuriose vagystės iš automobilių vykdomos dažniausiai.

Policija tikina, kad šiais metais jau pavyko išaiškinti kelias grupuotes, kurios vykdė vagystes iš automobilių stambiu mastu.

Pavyzdžiui, Vilniuje šįmet nustatyti trys asmenys, kurie įvykdė daugiau kaip 10 nusikalstamų veikų. Tai – vagystės iš transporto priemonių.

Linas Pernavas

Pasak L. Pernavo, vagystės iš automobilių yra priimamos rimtai ir tiriamos taip pat, kaip ir kiti panašūs nusikaltimai.

„Tiriant tokias nusikalstamas veikas atliekami baudžiamojo proceso kodekse numatyti veiksmai – atliekamos įvykio vietos apžiūros, liudytojų apklausos, apžiūrimi tyrimui reikšmingi daiktai ar kiti objektai, skiriamos užduotys atlikti objektų tyrimą ir kt.“ – aiškina komisaras.

Ne nutraukia, o stabdo

Tačiau, sako jis, ne visada pavyksta nustatyti nusikalstamą veiką vykdžiusius asmenis. Tokiu atveju įtariamųjų paieškos yra ne nenutraukiamos, o sustabdomos su galimybe pratęsti.

„Sustabdžius ikiteisminį tyrimą, pareiga policijos įstaigoms atskleisti nusikalstamą veiką neišnyksta. Policijos įstaigos tokioms nusikalstamoms veikoms atskleisti naudoja kompleksinius baudžiamojo proceso, kriminalinės žvalgybos, taip pat ir analizės metodus.

Gavus naujų tyrimui galinčių turėti reikšmės duomenų apie nusikalstamą veiką ar ją galimai įvykdžiusį asmenį, ikiteisminis tyrimas nedelsiant atnaujinamas ir tęsiamas toliau“, – DELFI aiškina L. Pernavas.