Vilniaus apygardos teismas penktadienį paskelbė nuosprendį dviem Šalčininkų rajono Dieveniškių miestelio gyventojams – už tai, kad itin žiauriai nužudė vos už kelių kilometrų nuo miestelio esančiame Poškonių kaime gyvenusį 24 metų Nerijų Jagėlą, kaltės nepripažinę vyrai siunčiami už grotų.
Trijų teisėjų kolegijai pirmininkavusi teisėja Laureta Ulbienė nutarė, kad anksčiau ne kartą teisti Edgaras Kripakas ir Arturas Ležnevičius pataisos namuose turės praleisti po 15 metų.
Vienam nuteistųjų skirta net griežtesnė bausmė, nei siūlė valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras – jis manė, kad E. Kripakas turi kalėti 15 metų, o A. Ležnevičius – pusmečiu trumpiau.
Toks nuosprendis, kuriuo ilgam atimama laisvė, abiem nuteistiesiems sukėlė tikrą šoką – išgirdę, kad teismas juos pripažįsta kaltais, nuteistieji net neištarė nė žodžio. Tuo metu kaltinamųjų palaikyti atvykę jų draugai ir artimieji, kurie vos tilpo į teismo salę, piktinosi skirtomis bausmėmis ir siūlė nuosprendį apskųsti. Tokią teisę nuteistieji dar turi ir, neabejojama, ja pasinaudos.
Kol nuosprendis neįsiteisėjo, E. Kripakas paliktas laisvėje – dar anksčiau šioje itin sudėtingoje byloje jam buvo skirta švelnesnė kardomoji priemonė: namų areštas, taip pat ant kojos jam uždėta apykojė.
Kaip bendrininkus E. Kripaką ir A. Ležnevičių nuteisęs teismas taip pat nutarė iš jų nužudytojo motinai ir sutuoktinei priteisti po 40 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
Ši tragedija ypatingai skaudi nužudytojo šeimai: tuo metu, kai N. Jagėla buvo nužudytas, jo sutuoktinė dar tik laukėsi pirmagimio.
Kaimas prieš kaimą: daužė, kol galvoje atsirado skylės
Daugybę metų tebesitęsiantis konfliktas tarp Dieveniškių ir Poškonių kaimo jaunimo baigėsi didžiule tragedija – du jauni vyrai buvo kaltinami taip žiauriai sumušę kitame kaime gyvenusį jauną vyrą, kad šis neturėjo jokių galimybių išgyventi.
„Jį daužė taip smarkiai, kad galvoje net atsirado skylės“, – po tragedijos vieno liudytojo žodžius citavo byloje valstybinį kaltinimą palaikęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Rolandas Imbrasas.
Bylos duomenimis, Poškonių kaime gyvenęs N. Jagėla buvo nužudytas praėjusių metų rugsėjo 4 d. naktį – apie 2.40 val. medikams ir policijai buvo pranešta apie sunkiai sužalotą jaunuolį.
Į įvykio vietą atvykusi medicinos felčerė vėliau prisipažino, kad taip sužaloto žmogaus dar nebuvo mačiusi: jis buvo visas kruvinas, nesiorientavo aplinkoje ir tiesiog klykė iš skausmo. Vyras nenurimo net tada, kai buvo suleisti nuskausminamieji – vaistams nepavyko nė kiek nuslopinti didžiulio skausmo.
Į ligoninę išvežtas N. Jagėla mirė po dviejų valandų. Vėliau teismo ekspertai nustatė, kad nužudytajam buvo suduota ne mažiau kaip 33 smūgiai – didžioji dalis į galvą. Įtariama, kad smūgiai buvo suduoti lazda arba strypu, tačiau nusikaltimo įrankių kriminalistams nepavyko surasti.
Kas ir kodėl nužudė N. Jagėlą, pareigūnams kurį laiką buvo didelė mįslė, dėl to buvo sulaikytas ne vienas galimas įtariamasis, tačiau galop tyrėjų akys nukrypo į Dieveniškėse gyvenančius anksčiau teistus E. Kripaką ir A. Ležnevičių.
Netrukus ir atsirado liudytojų, kurie išdrįso pasakyti tai, ką iki tol iš baimės slėpė nuo tyrėjų: vienas vyras, matęs kaltinamuosius prieš nužudymą ir po jo, dar ir šiandien baiminasi dėl savo gyvybės.
Paaiškėjo, kad tą vakarą N. Jagėla, kaip ir kaltinamieji, leido laiką viename Dieveniškių miestelio bare, čia tarp vyrų kilo konfliktas, kai vienas iš jų pasiūlė santykius išsiaiškinti lauke.
Prieštaraujančių nebuvo, todėl jie išėjo į lauką – tik N. Jagėla buvo vienas, o jį puolė du vyrai.
Tą naktį buvo ne tik itin žiauriai sumuštas N. Jagėla, bet ir sudaužytas jam priklausantis automobilis BMW, todėl iš pradžių buvo manoma, kad vyras galėjo būti sumuštas dėl automobilio.
Priežasties, dėl ko buvo nužudytas N. Jagėla, pareigūnams tiksliai nepavyko išsiaiškinti, tačiau manoma, kad pagrindinė priežastis buvo ta, jog esą N. Jagėla bare įžeidė vieną jaunuolių, dėl ko jam buvo atkeršyta.
„Be to, tarp Dieveniškių ir Poškonių kaimų jaunimo nuo senų laikų buvo priešiški santykiai“, – pažymėjo valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras R. Imbrasas.
Pasak jo, abu kaltinamieji neigia jiems pateiktus kaltinimus ir tikina, kad nenužudė N. Jagėlos.
Viena liudytoja per apklausas prisipažino, jog būdama bare girdėjo, kaip A. Lažnevičius planavo „pamokyti N. Jagėlą“ – moteris bandė jį atkalbėti ir prašė nesivelti į konfliktą, bet girtas vyras to net nenorėjo girdėti.
Sunkiai sužalotą nukentėjusįjį tą naktį aptiko iš baro ėjusios dvi moterys – jos išgirdo vyro aimanas. O kai priėjo prie kraujo klane skendinčio nukentėjusiojo, negalėjo patikėti, ką mato.
Vėliau jos tyrėjams pasakojo, kad norėjo bėgti iškviesti greitąją pagalbą, tačiau sužalotas vyras maldavo jo nepalikti vieno.
Nei E. Kripakas, nei A. Lažnevičius nepripažino jiems pateiktų kaltinimų dėl nužudymo, tačiau neneigė, kad tą vakarą girtavo Dieveniškių bare. A. Lažnevičius nuo pat tyrimo pradžios prašė jį patikrinti melo detektoriumi – kai toks procesinis veiksmas buvo atliktas, vyras prisipažino, kad buvo nusikaltimo vietoje, tačiau esą nieko nedarė.
„A. Lažnevičius savo indėlį sumenkina iki minimumo ir mano, kad savo parodymais save išteisina, tačiau taip nėra“, – kalbėjo prokuroras.
Kadangi nenustatyta, po kiek konkrečiai smūgių kaltinamieji sudavė nužudytajam, prokuroras Dieveniškių gyventojus siūlė nuteisti kaip bendrininkus.
„Jie kitą dieną po nužudymo susitiko aptarti tai, kas nutiko“, – valstybinis kaltintojas pažymėjo, kad daužydami nukentėjusįjį kaltinamieji suvokė, jog jam gali sutrikdyti sveikatą ar net sukelti jo mirtį.