E.Grakauskas žinojo apie bylos posėdį, tačiau į jį neatvyko, pranešdamas, kad serga. Medikų pažymoje buvo rašoma, kad kaltinamajam taikomas ambulatorinis režimas - tai yra gydymas namuose.
Valstybinį kaltinimą palaikantis Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Egidijus Motiejūnas nusprendė tuo įsitikinti savo akimis pats ir pasidomėti, ar kaltinamasis iš tikrųjų blogai jaučiasi ir ar jo nėra darbovietėje.
E.Grakauskas dirba lektoriumi Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės teisės katedroje.
Per savo darbo pietų pertrauką prokuroras E.Motiejūnas nuvyko į Saulėtekio alėjoje esantį Teisės fakultetą, kur išvydo einantį E.Grakauską.
"Aš jus mačiau", - įspėjo pareigūnas ir paprašė "sergančio" kaltinamojo atvykti į teismo posėdį. Pasak prokuroro, kaltinamasis su juo kalbėjo žvaliu balsu.
E.Grakauskas vėliau ėmė teisintis, kad tuo metu jis buvo atėjęs tik atnešti nedarbingumo pažymėjimą į savo darbovietę.
E.Grakauskui nepasirodžius teisme, valstybės kaltintojas paprašė teismo pakeisti E.Grakauskui taikomą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - į suėmimą. Teismas šį kaltintojo prašymą patenkino. Tačiau policijos konvojui suimti E.Grakausko niekaip nepavyko.
Kaltinamasis nutartį skirti jam suėmimą apskundė Vilniaus apygardos teismui.
Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad apylinkės teismo išvada, kad E.Grakauskas vengia atvykti į posėdžius, vilkina bylos nagrinėjimą, nepagrįsta ir nutartį suimti kaltinamąjį panaikino.
Vilniaus apygardos teismo manymu, teismas turėjo aiškintis, ar E.Grakauskas gali atvykti į teismo posėdį, o ne į darbą, be to, kaltinamasis laiku informavo teismą, kad dėl ligos negalės dalyvauti posėdyje.
Baudžiamojo proceso kodeksas numato eilę svarbių priežasčių, dėl kurių asmuo gali nedalyvauti teismo posėdyje - viena jų medikų nustatyta liga. Vilniaus apygardos teismas mano, jog būtent dėl tokios priežasties E.Grakauskas ir neatvyko į savo bylos posėdį.
Po tokios galutinės ir neskundžiamos teismo nutarties prokuratūros pareigūnams beliko tik skėsčioti rankomis.
"Ką darysi", - žurnalistams po teismo nutarties sakė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras E.Motiejūnas. Jis apgailestavo, kad įstatymai neleidžia teisminio nagrinėjimo metu naudoti operatyvinių priemonių.
E.Grakauskas, kuris nuo 1997 metų pats verčiasi advokato praktika ir turi savo biurą, į Vilniaus apygardos teismo posėdį neatvyko. Jo interesams atstovavo E.Grakausko kolegė ir buvusi kurso draugė advokatė Liudmila Karvelienė.
Posėdyje, kai buvo nagrinėjamas skundas, prokuroras pateikė duomenis, esą E.Grakauskas ir dar vienas kaltinamasis prašė jų byloje dalyvavusio advokato Antano Jono Stungio padėti jiems simuliuoti ligas, atsisakyti juos ginti, kad taip ilgiau būtų galima užtęsti teismo procesą, sulaukti senaties termino ir išvengti turto konfiskavimo, jei būtų pripažinti kaltais.
Sulaukęs tokių kaltinamųjų prašymų, advokatas A.J.Stungys šiemet birželio 29 dieną kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.
Tačiau advokatas sulaukė nemalonės iš savo kolegų - Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininkas Rimas Andrikis A.J.Stungiui iškėlė drausmės bylą.
"Turto" banko byla Vilniaus teisme nagrinėjama jau treji metai - prokurorai ją teismui perdavė 2002-ųjų birželio 7 dieną. Šiemet gruodį sueis baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Gali būti, kad ši byla šio termino sulauks ir tuomet nebus nustatyta, kas kaltas dėl 4 milijonų litų iššvaistymo ir beveik 1 milijono litų banko lėšų pasisavinimo.
Pasak prokuroro E.Motiejūno, vienintelė priežastis, dėl ko nevyksta teismo posėdžiai - kaltinamiesiems ir jų gynėjams nustatytos ligos, dėl kurių jie neatvyksta į teismo posėdžius.
Prokuroras Vilniaus apygardos teismui pranešė, kad savo iniciatyva išsiaiškinęs, jog nuo 2002-ųjų pabaigos iki 2003-ųjų pradžios E.Grakauskas 149 dienas buvo nedarbingas.
Sergantiems asmenims yra išmokamos ligos pašalpos. Tačiau Valstybinio socialinio fondo valdyba ("Sodra") prokurorui pranešė, kad ligos pašalpų minėtu laikotarpiu nemokėjo.
"Teismui pažymas pateikia, o į darbą eina. Ar tai neakivaizdus bylos vilkinimas?", - kalbėjo kaltintojas.
"Tauro" banko turto iššvaistymo ir pasisavinimo byloje kaltinimai pareikšti devyniems asmenims - banko valdybos pirmininkui Gintarui Terleckui, valdybos nariams Viliui Baldišiui, Edmundui Žukauskui, tarybos nariui E.Grakauskui, mirusio bankininko Genadijaus Konopliovo žmonai Aldonai Konopliovienei ir dar keturiems su banku susijusiems asmenims.
Teismo procesas vyksta iki šiol, nors įrodymai jau baigti tirti ir dabar proceso dalyviams - prokurorui, advokatams, kaltinamiesiems - yra likę pasakyti tik baigiamąsias kalbas.
Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme trečiadienį po pietų buvo numatytas šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas. E.Grakauskas į posėdį atvyko.
Valstybės kaltintojas, prokuroras E.Motiejūnas paprašė teismo patikrinti kaltinamojo pateiktą nedarbingumo pažymėjimą, prokurorui kilo abejonių, kodėl kaltinamasis gulėjo ligoninėje tik 2 dienas.
Posėdžių datos paprastai derinamos vienam - dviem mėnesiams į priekį. Kaltinamieji paprastai suserga likus dienai-dviem iki numatytų teismo posėdžių datų. Teismas rengti teismo posėdžius kitu metu nei iš anksto suderintą dieną negali, nes kaltinamųjų gynėjai motyvuoja, kad jie yra užsiėmę kitose bylose.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje, kuri 1997 birželio 23 dieną buvo iškelta Generalinėje prokuratūroje dėl "Tauro" banko turto pasisavinimo ir iššvaistymo stambiu mastu.
2001-2004 m. laikotarpiu iš bylos buvo išskirtos ir perduotos į teismą penkios atskiros baudžiamosios bylos, kuriuose nusikalstamų veikų padarymu kaltinama penkiolika asmenų, kurie buvo "Tauro" banko valdybos, tarybos nariais arba su "Tauro" banku susijusių bendrovių vadovai.
Teismui perduotose bylose kaltinamieji yra kaltinami kartu "Tauro" bankui padarę per 48 milijonus litų žalos.
Nė vienas iš kaltinamųjų neprisipažįsta padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Viena iš perduotų bylų, kurioje buvo kaltinama trylika asmenų, teisme, siekiant užtikrinti greitą, nešališką ir išsamų nagrinėjimą, buvo iškirta į dvi atskiras baudžiamąsias bylas.
Dviejose teismui perduotose baudžiamosiose bylose yra priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais nuteisti šeši asmenys.
2004-ųjų vasario 9 dieną Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas dėl 700 tūkstančių litų iššvaistymo pripažino kaltais ir nuteisė buvusį "Tauro" banko valdybos pirmininką Gintarą Terlecką ir buvusio banko prezidento G.Konopliovo sūnų Darių Konopliovą.
Teismas jiems skyrė realias laisvės atėmimo bausmes, G.Terleckui - pusketvirtų metų, o D.Konopliovui - 2 metus nelaisvės.
Šiemet sausio 31 dieną Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas kaltais dėl beveik 21 milijonų litų pripažino penkis asmenis - banko valdybos pirmininką G.Terlecką, jo pavaduotoją Rasą Šerėnienę, finansų direktorių V.Vitkūną ir su bankų susijusių bendrovių "Kasta" ir "Uninei" direktorius Vytautą Zaliecką bei Antaną Narušį.
Visiems kaltinamiesiems teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes nuo pusantrų iki 4 metų.
1997-ųjų birželio 20 dieną Generalinės prokuratūros, Valstybės kontrolės ir Ekonominių nusikaltimų tyrimo policijos pareigūnai, padedami "Aro" pareigūnų, padarė kratą "Tauro" banko pastate Vilniuje, K.Kalinausko gatvėje.
Kratos buvo daromos bankininko ir jo vaikų butuose, paimta nemažai dokumentų, papuošalų, pinigų, šeimos turtas buvo areštuotas.
Tų metų birželio 23 dieną Generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl "Tauro" banko turto pasisavinimo arba iššvaistymo dideliu mastu. Tą patį vakarą G.Konopliovas nusišovė savo bute, kuris buvo įrengtas banko patalpose.