Tyčiniu nužudymu apkaltintas 35 metų Andžejus Liutkevičius į laisvę išeis negreit – Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis, ketvirtadienį išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nutarė vyrą pripažinti ne tik kaltu, bet ir ypatingai pavojingu recidyvistu.

Teismas nutarė, kad nuo 1997 m. reguliariai teisiamas A. Liutkevičius už grotų turės praleisti dvylika metų – pirmuosius trejus metus jis kalės pačiomis griežčiausiomis sąlygomis kalėjime.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad A. Liutkevičius į laisvę iš Lukiškių TIK buvo paleistas gegužės 3 d., o jau gegužės 4 d. vakarą Vilniaus rajone, Paberžės miestelyje nužudė savo kaimyną – keleriais metais jaunesnį Jurijų Rinkevičių.

Ekspertai konstatavo, kad nužudytajam buvo suduota ne mažiau kaip dešimt smūgių, o du iš jų buvo mirtini – suduoti į galvos sritį.

Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas A. Liutkevičius nuo pat tyrimo pradžios pripažino jam pateiktus kaltinimus, o kai tik buvo uždarytas į Lukiškes, ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam prokurorui paštu išsiuntė laišką su nuoširdžiu prisipažinimu. Taip jis greičiausiai tikėjosi švelnesnės bausmės.

Tuo metu po nužudymo, kai iš nužudytojo brolio sužinojo, kad J. Rinkevičius nuo patirtų sužalojimų mirė, A. Liutkevičius prašė neišduoti policijai, jog būtent nuo jo suduotų smūgių kaimyną ištiko mirtis.

A. Liutkevičius teisme pasakojo, kad išėjęs į laisvę grįžo į gimtąją Paberžę. Čia dar tą pačią dieną sutiko šalia gyvenantį J. Rinkevičių – vyrai buvo ne tik pažįstami nuo vaikystės, bet ir porą kartų vienu metu kartu atliko bausmę Alytaus pataisos namuose.

Sugrįžimo į namus proga vyrai nutarė atšvęsti – alkoholinius gėrimus, daugiausiai degtinę, gėrė prie miestelyje esančios parduotuvės. Dvi dienas. Lyg vandenį.

Antrąją dieną, kai J. Rinkevičius jau nebepajėgė gerti ir nuėjo pamiegoti į namus, A. Liutkevičius nutarė vaikystės draugo nepalikti vieno – atėjo į svečius.

Namuose jis buvo ne vienas – prie stalo sėdėjo J. Rinkevičiaus brolis Marijanas ir kartu su sūnumis gyvenanti jų motina Irena Rinkevič.

Kaimynas atėjo ne tuščiomis – žinojo, kad metuose reta diena būna, kai Rinkevičiai nevartoja alkoholio, todėl atsinešė spirituoto vyno butelį. A. Liutkevičius teigė, kad netrukus su J. Rinkevičiumi kilo konfliktas.

„Aišku, kaltas dėl to alkoholis – kartais girtiems net nereikia priežasties, kad kiltų konfliktas, – sakė kaltinamasis. – Pamenu, kad su Jurijumi susiginčijome dėl to, jog jis yra apsileidęs, geria ir muša savo motiną. Jurijus užpyko – prisimenu, sakė, trenk man, tad jam du kartus kumščiu sudaviau į veidą. Paskui vėl išgėrėme ir jį paguldęs į lovą išėjau namo. Aš neturiu ką slėpti, man tas pats – žinau, kad vis tiek sėdėsiu.“

Vyras teigė, kad į konfliktą bandė kištis ir J. Rinkevičiaus motina, tačiau šiai jis patarė geriau nelįsti į vyrų reikalus, o brolį užtarti norėjusiam M. Rinkevičiui patarė patylėti, nes šis „yra užsitarnavęs“.

„O ryte į namus atėjo Jurijaus brolis ir pasakė, kad šis mirė, supratau, kad nuo mano smūgių – išsigandau, todėl nutariau pasislėpti nuo policijos“, – sakė A. Liutkevičius.

Ikiteisminio tyrimo metu jis tyrėjams buvo nurodęs, kad drabužius, kuriais vilkėjo nužudymo metu, sudegino, tačiau teisme pareiškė, jog „čia kažkokia nesąmonė parašyta“, nes kelnės ir megztinis iki šiol yra prie namų esančiame sodo namelyje.

Tuo metu brolio netekęs M. Rinkevičius teismui aiškino, kad konfliktas namuose kilo visai ne dėl motinos, o esą A. Liutkevičius labai įsižeidė, kai brolis šį pavadino kažkokiu kalėjimo žargono įžeidžiančiu žodžiu.

„Neprisimenu kokiu, tačiau tada Andžejus ėmė mušti brolį – trenkė į veidą, pagriebė už sprando ir numetė ant grindų, o tada ėmė spardyti, – sakė M. Rinkevičius. – Norėjau brolį užstoti, bet jis man iš karto atkirto, kad geriau nesikiščiau, nes man tas pats bus. Ir motinai liepė nelįsti, sakė, senele, sėdėk ir tylėk.“

Vyro teigimu, ne mažiau kaip dešimt smūgių sudavęs A. Liutkevičius sumuštą J. Rinkevičių paguldė į lovą, o pats išėjo iš namų.

„Andžejus yra labai agresyvus ir impulsyvus žmogus, su daugybe žmonių kaime turėjo konfliktų“, – tikino M. Rinkevičius.

Niekur nedirbantis vyras prisipažino, kad tiek jis, tiek brolis jau daugybę metų piktnaudžiavo alkoholiu, o dienas, kuomet negeria, suskaičiuoti yra gana sudėtinga. Negeria tada, kai kaime niekas neturi pinigų.

Tuo metu sūnaus netekusi I. Rinkevič teisme teigė, kad nužudytas sūnus niekada prieš ją nėra pakėlęs rankos – esą tik pasikarščiuodavęs pasakydavo negražių žodžių.

„O tą dieną aš kartu su jais negėriau – tik dienos metu su Marijanu buvau išgėrusi alaus, ir tiek“, – tikino ji. Moteris antrino savo sūnui, kad A. Liutkevičius kaime su visais žmonėmis buvo įsivėlęs į daugybę konfliktų. „Jo bijojo visas kaimas“, – sakė I. Rinkevič.

Sūnaus netekusi motina teigė, kad net neįtarė, jog nuo sumušimų sūnus gali mirti – esą naktį ji net girdėjo, kaip šis knarkia.

„Bet ryte atsikėlusi pamačiau, kad jis kaip buvo paguldytas, taip ir gulėjo, o kai jį paliečiau, jis jau buvo šaltas“, – teigė nukentėjusiąja byloje pripažinta moteris.

Ekspertai nustatė, kad J. Rinkevičius mirė praėjus kelioms valandoms po sumušimų.