Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininko pavaduotojas A. Mikulskis, kuruojantis kriminalinę ir viešąją policiją, beveik 70 kartų skatintas už pavyzdingą tarnybą, apdovanotas aukščiausiais valstybės apdovanojimais, tyręs rezonansines bylas.

- Kiek metų dirbate policijoje?

- Daugiau, kaip 35. Pradėjau nuo eilinio patrulio, vėliau perėjau į kriminalinę policiją.

- Ką galėtumėte išskirti, kaip įsimintiniausią įvykį?

- Iš šių laikų įvykių labiausiai į atmintį įsirėžė Igorio Molotkovo istorija (2015-ųjų lapkritį sulaikytas I. Molotkovas pabėgo iš policijos automobilio pagrobęs automatą, bėglio ieškojo didžiulės pajėgos - red.).

Aš tuo metu atostogavau. Skambina VPK budėtojas ir sako: „Viršininke, žinau, kad atostogaujate, bet atvažiuokite į VPK, jūsų čia labai reikia - pabėgo su automatu“.

- Ar negaila palikti Vilniaus policijos?

- Žinoma, kad gaila! Mano širdis liks čia.

Kuriant Vilniaus policiją dalyvavau nuo pat pradžių. Tada nusprendėme, kad turime tarnauti ne įstatymui, o žmonėms.

Labai myliu Vilnių, esu penktos kartos vilnietis (senelius ir tėvą sovietai buvo ištrėmę).

- Jums ne kartą buvo siūlomos aukštesnės pareigos, bet iki šiol visada atsisakydavote tų pasiūlymų. Kas dabar pasikeitė?

- Buvo daug pasiūlymų. 2005 m. siūlė vadovauti Lietuvos kriminalinės policijos biurui. Bet tada negalėjau palikti kolektyvo - VPK tuo metu buvo didelių problemų.

Pastaruoju metu apskrityje ramu. O FNTT darbas įdomus ir aktualus - šešėlis nemažas valstybėje... Pakvietė vidaus reikalų ministras, pakalbėjom, papasakojau, kaip įsivaizduoju šios tarnybos ateitį ir darbus. Ir sutarėme.

- Kokios permainos laukia FNTT?

- Būsimų permainų nekomentuosiu. Pirmiausia reikia susipažinti su padėtimi viduje. Tikėtina, kad pokyčių bus, derinsime tai su kolektyvu, bus diskusija.

Antonis Mikulskis