Į šiurpą keliančią istoriją dar kartą iš naujo teko pažvelgti ir prokurorams – trys žudikai pareiškė, kad viskas buvo ne taip, kaip jau seniai įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra nustatęs teismas.

Generalinė prokuratūra sulaukė trijų iš keturių dėl tremtinio nužudymo nuteistų žudikų laiško – nuteistieji pareiškė, kad reikia atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes tai, ką nustatė ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teisėjai, yra netiesa.

Iš brolių lūpų – ciniški pasiteisinimai

Atokiame Joniškio rajono Barysų kaimo vienkiemyje gyvenęs 68 metų bažnyčios giesmininkas Stasys Daukšas buvo nužudytas dar 2013 m. rugpjūčio 24 d. – vyras buvo kankinamas net apie tris valandas, jam buvo suduoti net 139 smūgiai. Ir viskas dėl to, kad žudikams reikėjo pinigų, o pensininkas jų namuose neturėjo.

Dėl itin žiauraus bejėgiškos būklės S. Daukšo nužudymo iš savanaudiškų paskatų teismas kaltais yra pripažinęs keturis vyrus – 24 metų Donatas Dumša nuteistas 15 metų, o jo 22 metų brolis Raimondas Dumša, 47 metų bičiulis Kęstutis Žaldokas – po 14 metų laisvės atėmimo. Vieneriais metais švelnesnė bausmė buvo skirta 25 metų Latvijos piliečiui Madžiui Bakšiui.

Neįtikėtina, bet šaltakraujiškai pasielgę ir ilgą laiką kankintam pensininkui jokių galimybių išgyventi nepalikę žudikai policijoje, o vėliau ir teisme, nagrinėjusiame bylą, aiškino, kad savo aukos net neketino nužudyti.

„Neplanavome jo žudyti, nemanėme, kad taip atsitiks“, – ciniški žodžiai skriejo iš dviejų brolių lūpų.

„Manau, kad senukas mirė ne nuo mano suduotų smūgių, prašau mane bausti už tai, ką padariau, o ne už bendrus veiksmus, – dar bylą nagrinėjant teisme sakė D. Dumša. – Jums atrodo, kad 15 metų nieko nereiškia, bet man tai yra labai daug. Taip, mes jam atėmėme gyvybę, bet to iš anksto neplanavome, viskas tiesiog taip įvyko.“

„Nenorėjome to žmogaus užmušti“, – broliui antrino R. Dumša.

Tačiau apie nuoširdų gailėjimąsi dėl to, ką padarė, broliai teisme nekalbėjo – atrodo, jiems labiau gaila savęs, kad gražiausius gyvenimo metus praleis ne laisvėje, o pataisos namuose.

Prieš mirtį Klierikas patyrė dideles kančias

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad broliai Dumšos, M. Bakštis ir K. Žaldokas tądien atvyko pas S. Daukšą – senyvo amžiaus vyras, kurį kaime visi vadino Klieriku, vienintelis turėjo pinigų, nors ir mėgo išgerti.

Jauni vyrai žinojo, kad jis gauna nedidelę tremtinio pensiją, tačiau neseniai buvo pardavęs gyvulius, todėl tikrai turėjo turėti pinigų.

Nors nuteistieji teigė, kad tądien ketino rinkti obuolius, juos parduoti ir nusipirkti išgerti alkoholio, tačiau manoma, jog jie jau iš anksto galėjo planuoti susidoroti su senuku – kaime visiems buvo žinoma, kaip broliai jį terorizuodavo, ne kartą buvo sumušę.

Išgėrę alkoholio vyrai iš S. Daukšo ėmė reikalauti pinigų, bet šis jų nedavė, todėl jie išvertė visus namus, o šeimininką ėmė mušti.

Daužė, kur tik galėjo ir kuo galėjo. Šią egzekuciją matė tame pačiame kaime gyvenantis trylikametis.

Vėliau nepilnametis pareigūnams pasakojo, kad tremtiniui buvo pjaustomi pirštai, nardinama jo galva į kibirą su vandeniu, smaugiama virve, spardomas, daužomas lazda ir vamzdžiu į galvą ir šonus.

„Seni, kur pinigai“, – vieno iš žudikų žodžius prisiminė nepilnametis.

Senukas taip ir neišsidavė, kad pinigus, gautus už parduotus galvijus, jis laiko ne namuose, o palikęs seniūnei – taip saugiau ir patikimiau.

Savo skriaudikams jis pamelavo, kad pinigai paslėpti ūkiniame pastate – kai vyrai čia jų nerado, S. Daukšai kliuvo dar labiau.

„Negyvas“, – kuo ramiausiai vėliau ištarė vienas žudikų.

Ir visi kartu toliau nuėjo gerti alkoholinius gėrimus.

Nužudytojo S. Daukšo kūnas buvo rastas laukuose, maždaug nuo 300-400 metrų nuo jo sodybos. Jau tada, kai senolis buvo negyvas, policija iš K. Žaldokui priklausančio mobiliojo ryšio telefono sulaukė skambučio apie įvykdytą nusikaltimą. Tiesa, skambinusysis nenurodė savo duomenų, bet net ir nustačius, kad skambino K. Žaldokas, šis ėmė neigti ir tikino, jog į Bendrąjį pagalbos centrą skambino R. Dumša – esą jis buvęs toks girtas, kad to niekaip nebūtų sugebėjęs padaryti.

„Aš prisimenu, kaip buvau policijos pareigūnų pažadintas laukuose, man buvo nustatytas 3,80 prom. girtumas, bet byloje kažkodėl girtumo laipsnis yra suklastotas“, – aiškino žudikas.

Siūlė padegti namą ir sunaikinti įkalčius

K. Žaldokas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė savo kaltę ir tikino, kad nužudymo dieną kaimo giesmininko net nematė, todėl nepagrįstai kaltinamas labai sunkiu nusikaltimu. Vyras nurodė, kad tądien, kai senolis buvo užmuštas, jis buvo apsirengęs baltos spalvos kelnes, tačiau ant jų buvo rasti vos keli lašai nužudytojo kraujo.

„Jeigu būčiau jį spardęs, mano kelnės turėjo būti iškruvintos, be to, tądien buvau apsiovęs šlepetes, dėl ko net neįmanoma spardyti, – aiškino K. Žaldokas. – Aš taip pat S. Daukšo nemušiau kumščiais, nes priešingu atveju mano rankos būtų buvusios kruvinos.“

Seniolio egzekucijoje dalyvavęs vyras taip pat pareiškė, kad jo bendrai sulaukė policijos pareigūnų grasinimų ir todėl esą yra priversti duoti melagingus parodymus.

Tačiau broliai Dumšos laikėsi savo – K. Žaldokas buvo vienas iš žudikų.

„K. Žaldokas reikalavo pinigų ir mediniu pagaliu sudavė sėdinčiam nukentėjusiajam apie penkiolika smūgių į įvairias kūno vietas, grasino užmušti, po to metaliniu strypu sudavė apie dešimt smūgių S. Daukšai į galvą, nugarą, šonus, pilvą ir kojas, rišo virvę ant rankos“, – R. Dumša sakė, kad nuo K. Žaldoko suduotų smūgių S. Daukšai buvo prakirstas kairysis antakis ir pradėjo smarkiai bėgti kraujas.

„K. Žaldokas sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam, jį smaugė virve apvyniodamas kaklą, padėjo S. Daukšą nuvesti iki tvarto, kur nukentėjusysis mirė, siūlė nukentėjusįjį įmesti į trobą ir sudeginti“, – aiškino ir D. Dumša.

Nepalankius parodymus K. Žaldokui davė ir nuteistas jų bendras iš Latvijos.

Tačiau net praėjus ketveriems metams po baisaus nusikaltimo K. Žaldokas nerimsta ir toliau siekia įrodyti, jog jis esą nepagrįstai buvo apkaltintas senolio tyčiniu nužudymu. Maža to, prieš jį liudiję R. Dumša ir M. Bakštys nutarė išsižadėti savo liudijimų – nuteistieji kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, prašydami atnaujinti baudžiamąjį procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Nuteistieji nurodė, kad prieš juos ikiteisminio tyrimo pareigūnai naudojo prievartą ir privertė meluoti ir tyrėjams, ir teisėjams.

Maža to, prie jų prisijungė dar vienas kalinys, atliekantis bausmę kartu su M. Bakšiu – esą šis jam papasakojo, kaip iš tikrųjų buvo nužudytas tremtinys, o K. Žaldoką teismai yra nuteisę be kaltės.

Į pagalbą pasitelkė net kameros draugą

Bet nei K. Žaldokas, nei į jo pusę stoję kaliniai žudikui nepagelbėjo – generalinis prokuroras nutarė, kad nėra pagrindo atnaujinti baudžiamojo proceso, o nuteistojo ir jo bendrų nurodomos naujos aplinkybės nėra tokios ir naujos, nes jau buvo žinomos nagrinėjant bylą teisme.

Prokuroro nutarime nurodoma, kad po nusikaltimo praėjus beveik ketveriems metams neigdami savo anksčiau duotus parodymus nuteistieji bando padėti K. Žaldokui išvengti baudžiamosios atsakomybės.

„Nagrinėdami baudžiamąją bylą teismai nenustatė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų nusikalstamai piktnaudžiavę arba pareigūnų piktnaudžiavimai turėtų įtaką neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui, o vien tik abstrakčiai suformuluotas teiginys, kad M. Bakštys ir R. Daukša davė melagingus parodymus dėl esą neteisėto pareigūnų poveikio, neduoda pagrindo pripažinti to naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurioms esant galima atnaujinti baudžiamąją bylą“, – nurodė generalinis prokuroras.

Šį prokuroro nutarimą patvirtino ir Vilniaus apygardos bei Lietuvos apeliacinis teismai, atmetę K. Žaldoko skundus. Teisėjai taip pat pažymėjo, kad S. Daukšos nužudymo bylą atnaujinti siekiantys nuteistieji bausmę atlieka toje pačioje įkalinimo įstaigoje.

„K. Žaldokas yra gerokai vyresnis už kitus nuteistuosius, todėl tikėtina, kad gali daryti jiems įtaką, todėl nuteistųjų siekis pakeisti parodymus gali būti neobjektyvus“, – pažymėjo teismas.

Atmesdami žudiko skundą teisėjai taip pat pabrėžė, kad visi nuteistieji dėl tremtinio nužudymo buvo suimti tą pačią dieną, kai nužudė žmogų, visi jie buvo apsvaigę nuo alkoholio, todėl nerealu, kad „per tokį trumpą laiko tarpą, būdami apsvaigę, kiti nuteistieji galėjo ne tik susitarti, kad kaltę kartu vers K. Žaldokui, tačiau ir detaliai aptarti jo padarytus veiksmus“.

Be to, anot teismo, žudikų parodymai byloje nebuvo vieninteliai, kuriais buvo grindžiama kaltė.

„Įrodymų vertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo teisė, o tai, kad teismai bylos aplinkybes vertino kitaip, nei būtų palankiau nuteistajam, nesuteikia pagrindo tokių aplinkybų pripažinti kaip naujai paaiškėjusių“, – žudikui nepalankų sprendimą priėmė teismas.