Tai ištrauka iš straipsnio britų spaudoje ir tai nėra dešimties metų senumo istorija, kaip galėtų atrodyti.

Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) duomenimis, šiuo metu pasaulyje yra apie 21 mln. prekybos žmonėmis aukų, iš jų net 5,5 mln. vaikų.

Jungtinių Tautų narkotikų ir nusikaltimų skyriaus (UNODC) duomenimis, 51 proc. aukų sudaro moterys, 28 proc. vaikai ir 21 proc. vyrai. Sekso industrijoje 72 proc. išnaudojamųjų yra moterys.

Jungtinės Karalystės Vyriausybė skelbia, kad šiandien pačioje Jungtinėje Karalystėje yra apie 13 000 šiuolaikinės vergystės aukų. Jomis tampa daugiausia imigrantai iš Albanijos, Vienamo, Nigerijos, Rumunijos, Lenkijos ir Lietuvos.

Lietuva aukų skaičiumi patenka į pirmąjį dešimtuką, skelbia „Tiesa“.

Deja, tikroji situacija statistikoje neatsispindi.

Baiminamasi, kad po „Brexit“ kova su šiuolaikine vergyste dar pasunkės. Žmones su laikinu migracijos statusu keturis kartus sudėtingiau identifikuoti kaip prekybos žmonėmis aukas ir dėl šios priežasties jiems sunkiau skiriama reikalinga pagalba bei parama. Nors šioje srityje dirba valdžios institucijos, tarptautinės ir nevyriausybinės organizacijos, paramos teikimą apsunkina tai, jog prekybos žmonėmis aukos – tiek suaugusieji, tiek vaikai, – stokoja informacijos, kur ir kokios pagalbos galėtų gauti, nepasitiki pareigūnais ir teismais, nemoka kalbos, bijo, kad bus pripažinti nusikaltėliais, bet ne aukomis.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų sausio–birželio mėnesiais išvykimą iš Lietuvos deklaravo 31 731 asmuo. Pernai per šį laikotarpį oficialiai emigravo 21 248 asmenys.

Išankstiniais duomenimis, šiemet daugiausia žmonių išvyko į Jungtinę Karalystę, jie sudarė beveik pusę – 45,8 proc. visų emigrantų.

Dauguma emigruojančiųjų vyksta dirbti nekvalifikuoto darbo. Apie 50 proc. baigiamųjų klasių mokinių planuoja po mokyklos baigimo išvykti dirbti į užsienį. Tai yra potencialios šiuolaikinės vergystės aukos.
Daugelis su didele nuostaba manęs klausia, argi vergystė yra dabartinių laikų reiškinys? Tačiau mes gyvename iliuzijų burbule ir nematome didžiulės atskirties tarp didmiesčiuose ir regionuose gyvenančių žmonių.

Statistiškai gerėjant pragyvenimo lygiui, augant BVP, žmonės vis dar masiškai emigruoja iš Lietuvos.

Vienas kitas išnyra su savo sėkmės istorijomis, trečias ir ketvirtas atvažiuoja į gimtinę nauju automobiliu ir džiaugiasi pagerėjusiu gyvenimu užsienyje. O kur įsidarbina šeštas, septintas ar aštuntas, niekas nežino. Jų neieško tėvai, giminės, nes galbūt džiaugiasi, jog vaikas ištrūko iš skurdžios aplinkos. Arba jiems tiesiog nerūpi, nes namuose viena burna mažiau.

Tokių žmonių nematome ir mes, o dažnu atveju ir nenorime matyti, nes reikės pripažinti, kad tiek mes, tiek valstybė nebegalime būti abejingi savo piliečiams, nesvarbu, kur jie bebūtų.

Nors problemų yra be galo daug, turiu pasidžiaugti įvykusiais teigiamais poslinkiais. Pavyko įtikinti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovus, jog prekybos žmonėmis aukos yra Lietuvos piliečiai ir valstybinės institucijos negali palikti jų likimo valiai. Šių metų kovo ir birželio mėnesiais vyko aukščiausio lygio susitikimai su Lietuvos ir Jungtinės Karalystės pareigūnais. VRM kancleris Algirdas Stončaitis kartu su generaliniu komisaru Linu Pernavu aplankė gausiai Jungtinėje Karalystėje lietuvių apgyvendintas vietas, tarp jų ir garsųjį Peterborough. Birželio mėnesį J. E. kardinolas Vincentas Nicholsas, Vestminsterio arkivyskupas, Jungtinės Karalystės nepriklausomas kovos su šiuolaikine vergove komisaras Kevinas Hylandas su komanda buvo atvykę į Lietuvą, kur susitiko su Seimo nariais, premjeru Sauliumi Skverneliu.

Jau rugsėjo mėnesį Lietuvos policija į Peterborough siunčia atstovą, dirbsiantį kartu su Jungtinės Karalystės pareigūnais. Kartu jie semsis patirties atpažįstant prekybos žmonėmis būdus ir potencialias aukas, siekiant sumažinti nusikaltimo mastą ir bus tikra paspirtis bendruomenei.

Vidaus reikalų ministerija skyrė lėšų kovai su šiuolaikine vergyste. Į tai įtraukiamos ir užsienyje gyvenančių lietuvių bendruomenės, Bažnyčia.

Lietuvoje savivaldybėms siūloma pritarti bendram modeliui, pagal kurį būtų koordinuojama kova su prekyba žmonėmis ir teikiama pagalba aukoms. Tokias tvarkas artimiausiu metu ketina patvirtinti Kauno miesto ir Tauragės rajono savivaldybės.

Matome, kad jau ir Lietuvoje atsakingi pareigūnai aiškiai identifikuoja problemą bei supranta, jog rūpinimasis savo piliečiais, net jeigu jie gyventų ir ne Lietuvoje, yra ne tik pačių piliečių, bet ir valstybės reikalas.