M. Šalcas – buvęs policijos pareigūnas, prieš 21 metus teistas dėl kyšininkavimo. Šiandien jis teisiamas dėl dvigubos žmogžudystės – vyras savo namuose praėjusių metų birželio 11 d., įtariama, subadė savo 62 metų žmoną Nataliją Šalc ir 40 metų dukrą Olgą Gudonienę.
Per šį įvykį sunkiai buvo sužalotas ir M. Šalcas – vyrui buvo durta į pilvą, sužalojimas toks sunkus, kad jo iki šiol nepavyko išgydyti. „Štai jau dešimt mėnesių, kai taip vaikštau, gydytojai sakė, kad man jau nedaug liko gyventi“, – kreipdamasis į teisėjus ir rodydamas didelį gumbą pilve sakė kaltinamasis.
Baudžiamąją bylą teismui perdavęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Ramūnas Šileika teisme sakė, kad praėjusių metų birželio 11 d., apie 17.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, M. Šalcas savo namuose Vilniuje, Užupio rajone, Paupio g., kilusio konflikto metu sutuoktinei sudavė 7 smūgius peiliu į krūtinės sritį, o dukrai – 19 smūgių. Jos iš karto nuo patirtų sužalojimų mirė.
Kas įvyko tą šiltą birželio popietę turistų pamėgto sostinės rajono šešiabutyje, šiandien papasakoti gali tik baudžiamojon atsakomybėn patrauktas M. Šalcas – kruvinų skerdynių daugiau niekas nematė. O dviguba šeimos narių žmogžudyste kaltinamas pensininkas sako, kad tądien jis, o ne žmona ir dukra turėjo būti nužudytos.
Vyras gana smulkiai pasakojo tos dienos įvykius – esą jo žmona, su kuria jis tik dėl akių buvo oficialiai išsiskyręs prieš daugybę metų (ji dirbdama pasų poskyryje bijojo, kad dėl M. Šalco kyšinininkavimo istorijos gali netekti darbo valstybės tarnyboje), tragišką dieną buvo lyg nesava ir be jokių priežasčių prie jo kabinėjosi.
„O viskas prasidėjo dar iš vakaro, kai ji buvo nuėjusi į kažkokią sektą – ten meldėsi, kažkokius siaubo filmus žiūrėjo ir žolę degino, – pasakojo M. Šalcas. – Grįžusi ji buvo kaip nesava, visą naktį vaikščiojo po namus, man nedavė miegoti. Nenurimo ir ryte, kai jai iš parduotuvės parnešiau valgyti – viską sviedė į mane ir pareiškė, kad jai davinių nereikia.“
Vyras neslėpė, kad buvo išėjęs iš namų – nuėjo prie Vilnelės, kur vestuvininkai pavaišino brendžiu, o paskui dar užsuko pas kaimyną, kuris įpylė degtinės. Išgėrė, nors dėl silpnos sveikatos pastaruoju metu alkoholio nevartojo.
„Grįžau namo, žmonos klausiau, ką duos valgyti, o ji pasakė, kad nesu neįgalus ir galiu pats pasidaryti – net supykau, klausiau, kas tau yra, kuo tu nepatenkinta, juk nieko neveiki gyvenime, nedirbi, tik gyveni, – verkdamas teisme kalbėjo M. Šalcas. – O tada ji pasakė, kad paskambins dukrai Olgai, kuri atvažiuos, išgers namuose esantį balzamą ir dabar viskas bus kitaip. Taip ir buvo – dukra atvažiavo po pusvalandžio, atidariau jai duris, kai ši man iš karto trenkė į veidą, sakydama, kad čia man už gražius žodžius. Nesupratau, už kokius žodžius, bet ji man liepė tuoj pat susirinkti daiktus ir išeiti iš namų.“
Kaltinamojo teigimu, tai nebuvo pirmas kartas, kai dukra jį varė iš namų – viskas prasidėjo dar prieš dešimt metų, kai jis su žmona dukrai perrašė savo butą, kuriame iki šiol gyveno. „Ji visada sakydavo, kad butą parduos ir nusipirks namą – apie mirusius negalima negražiai kalbėti, bet vos tik ji atvažiuodavo į mūsų namus, iš karto mane varydavo iš namų“, – prisimindamas įvykius teisme verkė pensininkas.
Anot jo, būtent dėl buto ir įvyko tragiškas konfliktas – virtuvėje žmona griebė peilį ir juo dūrė į pilvą. „Pamenu, kad dar sakiau, jog, motin, tu mane padūrei, – kalbėjo M. Šalcas. – O dukra žiūrėjo, pamačiusi, kas nutiko, ėmė šaukti, mama, ką dabar daryti? „Reikia damušti, paimk kirvį, noriu, kad jis padvėstų“, – pasakė žmona. Ir Olga nuėjo į vonią paimti kirvio, aš nusekiau iš paskos, o tada viskas nuplaukė, nė bumbum, kaip Dievą myliu, nieko neprisimenu.“
„O paskui žiūriu – koridoriuje klūpau ant kelių, galvoje tik viena mintis, kad kažką baisaus padariau“, – M. Šalcas teigė, kad išsigandęs bandė belstis į kaimynų duris, tačiau niekas neatidarė, todėl visas kruvinas išbėgo į gatvę, dar bandė stabdyti pravažiuojančius automobilius, o kadangi šie nestojo, nubėgo pagalbos ieškoti į vos už 50 metrų nuo namų esančią parduotuvę.
„Sakiau, kad kažką negero padariau, lyg savo bobas sumušiau“, – savo žodžius prisiminė vyras.
Netrukus į Paupio g. atvažiavo ir greitosios pagalbos medikai, ir policijos pareigūnai – M. Šalcas buvo išvežtas į ligoninę, kur dvi paras praleido reanimacijoje. O į vyro namus patekę pareigūnai išvydo baisų vaizdą – lovoje gulėjo subadyta M. Šalco žmona, o vonios kambaryje – kraujo klane skendėjo nebegyva pensininko dukra.
Keletą kartų klausiamas, kodėl tiek kartų dūrė žmonai ir dukrai, kaltinamasis nužudymu negalėjo nieko pasakyti. „Negaliu nieko pasakyti, man atmintis dingo, viską pamenu lyg pro rūką, bet suprantu, kad be manęs daugiau niekas taip negalėjo padaryti – tik aš su jomis buvau namuose“, – kaltės nesikratė M. Šalcas.
Baisiu nusikaltimu kaltinamas pensininkas sakė, kad tai nebuvo pirmas kartas, kai patyrė smurtą namuose – esą prieš ketverius metus, savo gimimo dieną, nuėjo į parduotuvę, nupirko vaišių, o grįžęs į namus žmoną pakvietė atšvęsti. „Klausiau jos, kodėl manęs nesveikini – juk mano gimimo diena, – verkdamas pasakojo M. Šalcas. – O žmona paėmė arbūzą ir trenkė man per galvą, kad jis net sudužo.“
Vyras teigė, kad ir dukra buvo jį puolusi peiliu, tačiau jis niekada nesiskundė policijai. „Man nėra jokios prasmės meluoti“, – patikino vyras.
Tuo metu žmonos ir uošvės netekęs Rimas Gudonis tikino, kad istorija, kurią pasakojo M. Šalcas, yra melas. „Tai, ką jis čia pasakoja, yra graži pasaka, – teismui pareiškė nukentėjusiuoju pripažintas vyras. – Mano uošvė niekada negėrė, prieš jį nešoko, o tai, ką išgirdau apie peilį, tai išvis fantastika.“
Vyras, kuris savo uošvio namuose lankydavosi tik kartą per trejus metus, sakė, kad uošvienė ir žmona jam ne kartą pasakojo, kaip M. Šalcas namuose triukšmauja ir terorizuoja šeimos narius.
„Jo žmona buvo kaip avis, o jis – kaip liūtas“, – teigė R. Gudonis.
Jis negalėjo pasakyti, kodėl sutuoktinė žudynių dieną važiavo pas savo motiną. „Man atrodo, kad jai motina paskambino, sakė, atvažiuok, nes tėvas yra išgėręs ir triukšmauja“, – tvirtino nukentėjusysis.
Vyras pripažino, kad jo žmona taip pat kartais išgerdavo. „Būdavo barnių namuose, neslėpsiu“, – sakė jis.
Šioje byloje teismas ketina apklausti ir M. Šalco kaimynus – jie lyg susitarę stoja kaltinamojo pusėn ir teigia, kad pensininką jo šeima daugybę metų terorizavo. Už tyčinį šeimos narių nužudymą M. Šalcui gresia įkalinimas iki gyvos galvos.