Tačiau nusikaltimo nepadarė – persigalvojo, nes suprato, kad gali būti sučiupti teisėsaugos pareigūnų. Apie tai jie policijos kriminalistams papasakojo per apklausas. „Mes jį sekėme, visada su savimi turėjome ginklą“, – vieno maždaug ketverius metus Vilniuje veikusio vadinamojo „Smauglių“ nusikalstamo susivienijimo narių pasakojimą pirmadienį citavo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Nėrijus Puškorius.
Kuris iš „Maximos“ savininkų galėjo tapti gerai organizuoto nusikalstamo susivienijimo narių grobiu, prokuroras nėra linkęs atskleisti – kaltinimai dėl ketinimo įvykdyti sunkų nusikaltimą grupuotės nariams nebuvo pateikti.
Kad „Smaugliai“ planavo pagrobti šį verslininką, pareigūnams nurodė ir vienas valstybės saugomas liudytojas – buvęs grupuotės narys. Anot jo, garsaus verslininko pagrobimas turėjo įvykti Trakų rajone. „Šį reikalą buvome atidėję kitam kartui, nes mums kažkas nenusisekė“, – sakė teisėsaugai nusikalstamo susivienijimo nusikaltimus padėjęs atskleisti buvęs gaujos narys.
Atsisakę planų pagrobti vieną „Maximos“ akcininkų, „Smaugliai“ ruošėsi kitam ne ką mažiau svarbiam nusikaltimui – restorano „Belmontas“ vadovo Anupro Mišeikio pagrobimui. Šiam nusikaltimui kelią spėjo užkirsti pareigūnai – nusikalstamo susivienijimo nariai buvo sulaikyti, kai vyko pagrobti verslininko.
Apie tai, kaip ilgą laiką Vilniuje veikė „Smauglių“ nusikalstamas susivienijimas, Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras N. Puškorius pirmadienį kalbėjo Vilniaus apygardos teisme, kuriame maždaug dvejus metus vyko grupuotės nariams iškeltos baudžiamosios bylos nagrinėjimas.
Pasak prokuroro, nusikalstamo susivienijimo nariai kaltinami padarę apie 120 nusikaltimų. Įtariama, kad grupuotės nariams vadovavo Ričardas Simonaitis, pravarde Proška, ir Jaroslavas Vedrickis, pravarde Karbonadas.
Šią grupuotę teisėsaugos pareigūnai pavadino „Mokesčių inspekcija“ – nuo jos narių nukentėdavo nelegalia veikla užsiimantys asmenys: kontrabandinių cigarečių gabentojai, mokesčius slepiantys verslininkai ir pan. Nuo nusikaltėlių nukentėję asmenys bijodavo kreiptis pagalbos į pareigūnus – taip būtų išaiškėjusi jų nelegali veikla.
Veiklą susivienijimo nariai pradėjo 2008 m. pradžioje – į savo gretas jie įtraukdavo vis naujų narių, kurių dauguma buvo ką tik iš įkalinimo įstaigų išėję kaliniai. Dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje kaltinimai yra pateikti 16 asmenų. Tuo metu dėl padarytų nusikaltimų prieš teismą stojo 28 asmenys, dar 2 vyrai baudžiamojo proceso baigties taip ir nesulaukė – mirė.
Šiuo metu tik vienas kaltinamųjų yra suimtas – Sergejus Semionovas kitoje byloje yra nuteistas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Tuo metu pagrindiniu susivienijimo vadovu laikomas R. Simonaitis į laisvę išleistas už 15 tūkst. eurų užstatą.
Daugelis grupuotės narių anksčiau buvo teisti ir gerai žinomi pareigūnams. Tarp kaltinamųjų – dabar jau buvęs dainininkės Ingridos Martinkėnaitės sutuoktinis Andrejus Velijevas. Namuose, kuriuose tuo metu gyveno ir atlikėja, pareigūnai buvo radę narkotinių medžiagų.
Pasak prokuroro N. Puškoriaus, iki 2012 m. sausio veikusio nusikalstamo susivienjimo nariai buvo ginkluoti, taip pat disponavo labai dideliu kiekiu sprogstamųjų medžiagų, turėjo policininkų uniformas, pažymėjimus ir pareigūnų naudojamas specialiąsias priemones.
Gaujos nariai palaikė glaudžius ir ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikė pasiskirstę vaidmenimis, kai kurie nusikaltimais kaltinami asmenys draugavo šeimomis, jie dalyvaudavo vieni kitų vestuvėse, vaikų krikštynose.
Susivienijimo nariai privalėdavo lyderiams iš anksto pranešti apie visus planuojamus daryti nusikaltimus – tik gavę vadovų palaiminimą jie galėjo įgyvendinti nusikalstamus kėslus. Be to, R. Simonaitis stengėsi, kad kuo mažiau apie nusikaltimus žinotų kiti grupuotės nariai – esą kad būtų kuo mažiau liudytojų, jeigu juos sulaikytų policija. Be to, jis palaikė glaudžius ryšius su kitais sostinės nusikaltėliais ir puikiai žinojo, kas su kuo bendrauja ar koks verslininkas yra globojamas kitų grupuočių.
Ikiteisminio tyrimo metu kai kurie grupuotės nariai pareigūnams prisipažino, kad priše planuojant pagrobti „Belmonto“ vadovą A. Mišeikį grupuotės vadeiva R. Simonaitis siūlė atsisakyti šio nusikaltimo, nes verslininkas esą palaikė glaudžius ryšius su tuomečiu Vilniaus meru Artūru Zuoku.
Pasak prokuroro, vadeivų reikalavimams nepaklusę nariai buvo baudžiami – kartą keli gaujos nariai apiplėšė kontrabandines cigaretes į Lietuvą atsigabenusį verslininką, tačiau apie tai nieko nesakė „Smauglių“ vadeivoms. Kai šie tai sužinojo, nusikaltime dalyvavę asmenys buvo nubausti.
Gaujos nariai su lyderiais privalėjo dalintis „uždarbiu“ – po kiekvieno nusikaltimo sumokėti 10 proc. Į bendrą iždą pinigus galėdavo įnešti tik gaujos lyderių patikėtiniai – jais buvo tapę vėliau su teisėsauga sutikę bendradarbiauti dabar valstybės saugomi liudytojai. Kadangi jie padėjo atskleisti nusikaltimus, ikiteisminio tyrimo metu jiems pateikti kaltinimai buvo panaikinti – įtariamieji buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Tuo metu nusikalstamo susivienijimo lyderiais laikomi R. Simonaitis ir J. Vedrickis nepripažįsta pateiktų kaltinimų – per apklausas jie aiškino, kad nusikaltimus darė ir viskam esą vadovavo valstybės saugomi liudytojai.
Baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras N. Puškorius įsitikinęs, kad kaltinimai nusikalstamo susivienijimo nariams pasitvirtino, todėl jie turėtų būti pripažinti kaltais ir atsakyti pagal įstatymą. Tačiau kokias bausmes pasiūlys skirti kaltinamiesiems, teisme paaiškės tik gegužę. Nuosprendis „Smauglių“ byloje greičiausiai bus paskelbtas tik tudenį – nusikalstamo susivienijimo lyderiams gresia įkalinimas iki 15 metų arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
