„Ketinau tai padaryti išėjęs iš pataisos namų – nežinau, kur teisėja gyvena, tačiau galėjau bet kada tai sužinoti“, – prisipažino V. Kuzmickas.

Savo auka jau keturis kartus dėl plėšimų ir nužudymo teistas nusikaltėlis pasirinko teisėją, kuri pirmininkavo trijų teisėjų kolegijai, nagrinėjusiai V. Kuzmicko baudžiamąją bylą – dar 2008 m. teismas vyrą pripažino kaltu dėl tyčinio itin žiauraus nužudymo ir skyrė skyrė pusdevintų metų laisvės atėmimo bausmę. Tiesa, ji buvo subendrinta su kita neatlikta bausme, todėl V. Kuzmickas už grotų buvo pasiųstas 10 metų – tai maksimalus įstatyme numatytas terminas, kuriam žudikas galėjo būti įkalintas, nes nusikaltimą jis padarė būdamas nepilnametis (17 metų).

Pataisos namuose įkalintas žudikas vėliau nuosprendį dar skundė apeliacine tvarka, tačiau jo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Bausmę V. Kuzmickas buvo pasiųstas atlikti į Marijampolės pataisos namus – vos tik čia patekęs nusikaltėlis rezgė planą, kaip susidoroti su apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios teisėjų kolegijos pirmininke. Jis labiausiai pyko dėl to, kad baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patrauktas vyras, kuris esą jį nugirdė ir įkalbėjo nužudyti moterį.

V. Kuzmickas teisme pasakojo, kad vienas pažįstamas vyras jo esą paprašė užmušti savo tėvo sugyventinę – esą šie kažkuo nepasidalijo. Šis sutiko ir nuėjo į moters namus, kur rankomis ir kojomis aukai sudavė ne mažiau kaip 17 smūgių į įvairias vietas, o vėliau griebė peilį ir juo ėmė badyti jos kūną, smogdamas taip pat ne mažiau kaip 17 kartų.

Dar ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti, kad vyras, apie kurį kalbėjo V. Kuzmickas, būtų užsakęs žmogžudystę, todėl įtarimai jam buvo panaikinti. Tokia informacija nepasitvirtino ir bylą nagrinėjant teisme, tačiau žudikas vis tiek laikėsi savo pozicijos.

Ir tada, kai jau buvo belikę maždaug vos metai iki išėjimo į laisvę, V. Kuzmickas nutarė parašyti laišką jo bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininkei. Žudikas net nepabijojo nurodyti savo vardo ir pavardės, taip pat vietos, kur atlieka bausmę, adreso.

Savo laiške, atsiųstame į teismą, jis rašė, kad teisėjos vaikus padarys neįgaliaisiais, o vyrą – nužudys. O kad taip nepasielgtų, iš teisėjos pareikalavo kas mėnesį į jo sąskaitą, esančią pataisos namuose, pervesti po 900 Eur.

Kai laiškas buvo gautas teisme, jo vadovybė iš karto priėmė sprendimą kreiptis į prokuratūrą, apie tai buvo pranešta ir teisėjai. Ši žinia ją šokiravo ir gerokai išgąsdino – juk kasdien tenka susidurti su įvairiais nusikaltėliais, nagrinėti jiems iškeltas baudžiamąsias bylas.

„Iš laiško turinio supratau, kad V. Kuzmickas žino mano gyvenamosios vietos adresą, nes buvo parašęs, jog žino, kada po darbo grįžtu namo, – per apklausą kalbėjo nukentėjusiąja pripažinta teisėja. – Perskaičiusi šį laišką išgyvenau nemalonius pojūčius, pasijutau nesaugi tiek dėl savęs, tiek dėl savo šeimos, žinoma, jaučiau baimę ir patyriau stresą.“

O nerimauti buvo išties dėl ko – baudžiamojon atsakomybėn patrauktas V. Kuzmickas net neneigė, kad ketino įvykdyti savo planus. Apie tai vyras kalbėjo ir Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuris trečiadienį išnagrinėjo jam iškeltą baudžiamąją bylą dėl grasinimo nužudyti ir turto prievartavimo.

„Savo grasinimus ketinau įgyvendinti išėjęs iš pataisos namų – net jeigu teisėja į mano sąskaitą būtų pervedusi 900 eurų kas mėnesį, vis tiek būčiau įgyvendinęs savo grasinimus, – kuo ramiausiai kalbėjo už nužudymą bausmę atliekantis V. Kuzmickas. – Bet dabar jau persigalvojau ir grasinimų neketinu įgyvendinti. Iš tikrųjų nežinau, kur gyvena teisėja, tačiau galiu bet kada tai sužinoti. Tačiau jai parašiau, kad žinau jos namų adresą – norėjau, jog teisėja labiau išsigąstų.“

V. Kuzmickas sakė, kad supranta, jog teisėją toks laiškas išgąsdino, tačiau tikino, kad net nesigaili dėl tokio savo poelgio.

„Nelabai gailiuosi dėl savo poelgio – man blogai pataisos namuose, turiu skolų, noriu, kad būčiau pervestas į kitus pataisos namus“, – aiškino jis.

Už tai, kad panaudodamas psichinę prievartą prievartavo svetimą turtą ir grasino išžudyti teisėjos šeimą, V. Kuzmickas užsidirbo dar vieną teistumą – į laisvę jis turėjo išeiti po aštuonių mėnesių, bet baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas jam papildomai skyrė vienerių metų laisvės atėmimą, todėl į laisvę nuteistasis išeis tik po metų aštuonių mėnesių.

Vos tik išgirdęs nuosprendį V. Kuzmickas prisipažino, kad nenori grįžti atgal į Marijampolės pataisos namus ir teismo prašė jam papildomai skirti suėmimą (tokiu atveju galėtų likti Lukiškėse) arba perkelti į kitą įkalinimo įstaigą. Tačiau teismas tokių klausimų nesprendžia – V. Kuzmickas dėl to turėtų kreiptis į pataisos namų administraciją ir Kalėjimų departamentą.