Jie buvo kaltinami tuo, kad 2012–2013 m., veikdami organizuotoje grupėje, turėdami tikslą pasipelnyti, verbavo ir gabeno socialiai pažeidžiamus asmenis į Vokietijos Federacinę Respubliką. Pasinaudodami verbuojamų asmenų sunkia finansine padėtimi, nuolatinio pragyvenimo šaltinio trūkumu ir sunkia šeimine situacija, siekdami išvežti juos į Vokietiją ir išnaudoti nusikalstamoms veikoms, grasino fiziškai susidoroti ne tik su jais, bet ir su jų šeimos nariais, praneša Kauno apygardos teismas.

Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti organizuotos grupės nariai telefonu skambindavo į Vokietiją nepažįstamiems asmenims ir, prisistatę teisėsaugos atstovais, sąmoningai klaidino juos pranešimais, kad jų artimieji pateko į eismo įvykį, kurio metu padarė žalą tretiesiems asmenims, todėl atsakomybei išvengti būtini pinigai. Tuomet užverbuotieji (jie byloje pripažinti nukentėjusiaisiais) nuvykdavo pas apgautus asmenis ir paimdavo pinigus.

Be šios nusikalstamos veikos, I. V. dar buvo kaltinamas neteisėtu šaunamojo ginklo ir šovinių, taip pat nedidelio kiekio narkotinės medžiagos kanapių laikymu.

Nors vieni kaltinamieji savo kaltę neigė, o kiti pripažino tik iš dalies, jų kaltę įrodo nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, telefoninių pokalbių ir internetinio bendravimo išklotinės, piniginės perlaidos, kratų metu rasti daiktai, specialisto paaiškinimai ir kt.

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Be to, teismas pažymėjo, kad skiriant bausmes vadovaujamasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.

Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas pripažino kaltinamuosius kaltais padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir skyrė tokias galutines subendrintas laisvės atėmimo bausmes: A. N. – 9 metus, I. V. – 7,5 metų, M. Z. – 10,5 metų, S. Ž. – 6 metus, A. B. – 4 metus pataisos namuose.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtiems nuteistiesiems šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jiems dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.