„Žinau, kad man mama atleistų“, – šiandien vos tramdydamas emocijas prisipažįsta Remigijus Leliuga, kurį Vilniaus rajono apylinkės teismas pripažino kaltu dėl itin šiurkščių Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimo.
Dėl R. Leliugos sukeltos avarijos žuvo jo 82 metų motina, sužalojimus taip pat patyrė tėvas ir kitos transporto priemonės, į kurią vyro vairuojamas automobilis atsitrenkė, vairuotojas. Per eismo įvykį nukentėjo ir pats nuteistasis – jam buvo sulaužyti šonkauliai.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja Vaida Sinkevičienė paskelbė, kad 46 metų R. Leliuga prie automobilio vairo sėdo būdamas neblaivus – praėjus trims valandoms po avarijos jo kraujyje rasta 2,09 prom. alkoholio. Tai – vidutinis girtumas.
Teisėja nutarė, kad eismo įvykį su skaudžiomis pasekmėmis sukėlęs R. Leliuga turi būti nubaustas laisvės atėmimo bausme – jam skirtas įkalinimas 4 metams. Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinta tvarka, bausmė jam buvo sumažinta trečdaliu – iki 2 metų 8 mėnesių.
Bet už grotų nuteistajam nereikės sėstis – kadangi jis anksčiau nebuvo teistas, charakterizuojamas teigiamai, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, susitaikė su nukentėjusiaisiais ir šiems atlygino padarytą žalą, teismas bausmės vykdymą atidėjo 3 metams. Per šį laikotarpį vyrass negalės išvykti iš gyvenamosios vietos ribų be Probacijos tarnybos žinios, taip pat jam uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Teisėja taip pat nuteistajam skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones 3 metus.
Nuteistasis dar galės nuosprendį skųsti apeliacine tvarka, tačiau nežino, ar šia teise pasinaudos.
„Yra kaip yra, kitaip ir negalėjo būti, manau, kad visus už tokius nusižengimus reikia bausti kaip priklauso, tai – ne žaidimai“, – po nuosprendžio paskelbimo DELFI sakė R. Leliuga.
Vis dėlto, jis neslėpė, kad turėjo vilties, jog bus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės – to ir prašė teismo.
„Skaudžiausia yra ne teismo nuosprendis, skaudžiausia yra tai, kas nutiko – manau, labiausiai esu nubaustas dėl to, kad avarijoje žuvo mano motina, tai yra pats didžiausia bausmė, sunku net apie tai kalbėti“, – prisipažino vyras.
Tuo metu teismas, atmesdamas prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės R. Leliugą, nurodė, kad vyras atitiko baudžiamąjame įstatyme numatytus reikalavimus, bet atmetant tokį prašymą buvo atsižvelgta į visas byloje nustatytas aplinkybes – eismo įvykis, dėl kurio vyras buvo kaltinamas, sukėlė pernelyg skaudžias pasekmes, nes vienas žmogus žuvo, o du dar buvo sužeisti.
Be to, kaip pabrėžė teisėja V. Sinkevičienė, praėjus 3 val. po eismo įvykio kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, o žinant, kad laikui bėgant alkoholis pasišalina iš organizmo, todėl avarijos metu jis galėjo būti dar labiau apsvaigęs.
„Lengvabūdiškas požiūris į vairavimą sukėlė pavojų ne tik kitiems eismo dalyviams, bet ir neatitaisomas pasekmes – įvyko eismo įvykis, žuvo kaltinamojo motina“, – teisėjos teigimu, atleidus R. Leliugą nuo atsakomybės, nebūtų pasiekti baudžiamosios politikos prevencijos tikslai, o kaltinamojo interesai būtų iškelti aukščiau už valstybės.
Teismas taip pat nutarė kaltinamajam neskirti švelnesnės bausmės nei yra numatyta įstatyme, nes tuomet būtų pažeistas teisingumo ir proporcingumo principas, juoba kad R. Leliuga praeityje ne kartą buvo baustas už KET pažeidimus. Tiesa, eismo įvykio metu šios nuobaudos negaliojo, bet tai – asmenį charakterizuojantys duomenys.
Tačiau teisėja atsižvelgė į kaltinamojo tėvo Juozapo Leliugos, kuris taip pat nukentėjo per eismo įvykį, prašymą – duodamas parodymus pensininkas prašė sūnaus nesodinti į kalėjimą, nes jam atleido, šis juo kasdien rūpinasi.
„Nenoriu netekti dar ir sūnaus“, – sakė per avariją nesunkiai sužalotas, bet žmonos netekęs vyras.
R. Leliuga buvo nuteistas dėl avarijos, įvykusios šių metų vasario 10 d. 11.46 val. prie Vilniaus esančioje Didžiojoje Riešėje – Pavasario g. važiuodamas mikroautobusu „Opel Vivara“ vairuotojas nespėjo laiku sustabdyti savo transporto priemonės ir atsitrenkė netikėtai stabdžiusį priekyje važiavusį automobilį „Peugeot“. Nuo smūgio „Opel Vivara“ nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į šalikelėje stovėjusį medį.
„Peugeot“ netikėtai stabdė, nes toje kelio vietoje yra „gulintis policininkas“.
Mikroautobusą vairavęs R. Leliuga neneigia, kad jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tačiau tikina, jog tądien alkoholio nevartojo – išvakarėse namuose su svečiais šventė Užgavėnes, alkoholį vartojo mžadaug iki 3 val.
„Ryte atsikėlęs jaučiausi blaivus, nusiprausiau duše, tėvai paprašė nuvežti į parduotuvę, sutikau, nes tikrai net nekilo minties, kad esu girtas“, – sakė jis.
O nelaimė nutiko, kai jie visi kartu važiavo jau į namus iš parduotuvės – R. Leliuga vairavo automobilį, motina sėdėjo šalia esančioje keleivio vietoje, o tėvas – gale.
„Užsišnekėjome, nepamačiau, kaip priekyje važiavęs automobilis staiga pristabdė, todėl trenkiausi į jį, o po to nuvažiavau nuo kelio ir trenkėmės į medį“, – gyvenimą pakeitusį įvykį prisiminė jis.
Vyras nesupranta, kaip jo kraujyje medikai galėjo rasti tiek alkoholio, bet spėja, jog dėl to, kad Užgavėnių šventės metu valgė labai riebų maistą – blynus su spirgučiais. „Kito paaiškinimo neturiu“, – sakė jis.
Bet kaip bebūtų, R. Leliuga nesikrato kaltės ir puikiai supranta, kad už tai, ką padarė, privalo atsakyti, tik jam labai skaudu, jog po avarijos apie šeimos nelaimę rodė televizijos, rašė portalai, kur jis buvo įvardytas kaip motinos žudikas. „Sulygino su tais, kurie iš tikrųjų nužudo“, – apmaudė neslėpė vyras.
Jis bet ką padarytų, kad laiką galėtų atsukti atgal. Bet supranta – tai neįmanoma.
„Po šios nelaimės mūsų gyvenimas pasikeitė kardinaliai, – prisipažįsta sutuoktiniui nepalūžti padedanti ir į teismą jį atlydėjusi Milda Leliugienė. – Tai – labai skaudus atvejis, kiekvieną dieną jį prisimename. Ir mama tikrai turėjo matyti tą situaciją, nes ji visada sėsdavo į keleivio vietą prie vairuotojo, stebėdavo situaciją ir net reguliuodavo, kaip reikai važiuoti.“
Moteris sako, kad per eismo įvykį jos uošvei trūko aorta – iš išgąsčio ištiko infarktas.
„Ją dar medikai bandė 40 min. gaivinti, bet taip ir nepavyko, – kalbėjo M. Leliugienė. – Žinau, kad motina sūnui atleistų – jis yra pirmasis vaikas, buvo numylėtinis. Mes net kartu visą laiką gyvenome viename name, mama yra tas žmogutis, kuri dėl Remigijaus buvo viskam pasiryžusi.“
Anot jos, tragiška avarija pakeitė visos šeimos gyvenimą, tačiau „taip greičiausiai ir turėjo nutikti“.
„Dabar dėl sūnaus labai pergyvena tėtis, jis mums visą laiką pasakodavo, kaip prieš penkerius metus susapnavo avariją, sakydavo, kad, pamatysite, mirsiu po penkių metų, – sakė M. Leliugienė. – Mes net pykdavome, kad kad šis taip kalba, bet jis – vis tiek tą patį kartodavo. Ir praėjo tam tikras laikotarpis, tai nutiko, aišku, ne jam, bet vis tiek kažkokie mistiniai dalykai vyksta. Dabar tėtis sako, kad turiu angelą sargą, kuris mane saugojo. O juk matė tą įvykį, tik iš kitos pusės.“
Apkaltinamąjį nuosprendį išgirdęs R. Leliuga nežino, kaip gyvens toliau, bet pripažįsta, kad jo laukia nemaži išbandymai.
„Dabar tikriausiai atleis iš darbo, nes mano pagrindinis darbas yra vairuojant – praktiškai prarandu darbą, iš kurio pragyvena šeima, dar tris metus negalėsiu vairuoti, – sakė jis. – Kas belieka? Parduoti namą ir eiti ubagauti? Nesuprantu, kodėl mūsų valstybėje visą laiką į žmones žiūri tik iš blogiausios pusės, niekada nemato, kas buvo gerai – juk visą gyvenimą gali dirbti, būti sąžiningu piliečiu ir per vieną kartą viskas nubraukta. Įsivaizduokite, kaip tai psichologiškai paveikia žmogų – man ne 18 metų, manęs į darbą jau niekas nepriims. Kodėl nepasižiūri, ar mes jau nesame nubausti vien dėl to, kad šioje avarijoje žuvo mano motina?“
