Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį atvertė šią didelio rezonanso sulaukusią bylą, kurioje dar birželį Vilniaus apygardos teismas buvo paskelbęs nuosprendį – paskelbė, kad galimam žudikui Drąsiui Kedžiui talkino jo draugas Raimundas Ivanauskas, tuo metu buvusi jo sugyventinė Eglė Barauskaitė, taip pat kaltinta pagalba dalyvaujant nužudant, dėl kaltinimų yra išteisinta, nes neįrodyta jos kaltė padarant nusikaltimus.

R. Ivanauskui skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Tačiau su tokiu nuosprendžiu nuteistas D. Kedžio bičiulis nesutinka ir apeliacinės instancijos teismo prašo jam, kaip ir E. Barauskaitei paskelbti išteisinamąjį nuosprendį.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė ir Generalinė prokuratūra, prašanti pripažinti kalta E. Barauskaitę – jai siūloma skirti 8 metų laisvės atėmimo bausmę.

Ugnė Barauskaitė ir Raimundas Ivanauskas

Vilniaus apygardos teismas taip pat yra nusprendęs iš R. Ivanausko nužudytojo J. Furmanavičiaus ir A. Ūso artimiesiems priteisti po 10 tūkst. Eur neturtinei žalai atlyginti, be to, J. Furmanavičiaus seserims taip pat priteista 7,7 tūkst. Eur turtinei žalai atlyginti.

Nužudytosios V. Naruševičienės tėvams Stasiui ir Tatjanai Stankūnams teismas priteisė po 20 tūkst. Eur, L. Stankūnaitei – 28 tūkst. Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš viso R. Ivanauskas turės sumokėti daugiau kaip 170 tūkst. Eur. Ieškinio užtikrinimui yra areštuotas jo turtas.

Kaip yra sakiusi bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininkė Daiva Kazlauskienė, teismas, įvertinęs visoje byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad jų yra pakankamai, jog būtų įrodyta, kad R. Ivanauskas kurstė vadinamąjį slaptąjį liudytoją M. Žalimą padėti D. Kedžiui nužudyti keturis asmenis (taip pat ir L. Stankūnaitę ir A. Ūsą) bei savo veiksmais, patarimais, pažadėjimu paslėpti padarė jam inkriminuotas veikas.

„E. Barauskaitės atveju teismas nustatė, kad nepakanka įrodymų pripažinti, jog ji padarė taip sunkiai įstatymo vertinamą nusikalstamą veiką, todėl buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis“, – sakė teisėja.

Anot jos, nors E. Barauskaitė ir dalyvavo kai kuriuose pokalbiuose, kuriuose buvo aptariami planai žudyti, tačiau visame bylos kontekste esą nepakanka konstatuoti, kad „ji elgėsi tyčia, to siekė, kurstė M. Žalimą, kad pastarasis padėtų nužudyti keturis žmones“.

Išteisindamas E. Barauskaitę dėl kurstymo padėti nužudyti kelis žmones teismas taip pat pažymėjo, kad M. Žalimo parodymai apie moters vaidmenį nėra itin informatyvūs, apsiriboja fragmentais, kurių esą nepakanka kaltei pagrįsti.

Be to, teisėjų teigimu, apie pareigūnų užfiksuotus pokalbius E. Barauskaitė teisme paaiškino, jog jie įvyko po D. Kedžio mirties, o pokalbius apie ketinimus žudyti ji priėmė kaip girto R. Ivanausko paistalus ir fantazijas ir, nenorėdama sukelti konflikto, jam neprieštaravo.

Teismas taip pat įvertino M. Žalimo vaidmenį Kauno žudynėse. „Vertinome kiekvieną jo parodymą, nustatėme, kad kai kurios detalės ne visai sutampa su kitais parodymais, bet kadangi įvykiai buvo seniai, 2009 m., laikėme, kad kai kas po tiek laiko gali ir nesutapti jo parodymuose“, – sakė ji.

Teisėjai įvertino ir D. Kedžio vaidmenį. „Priimant nuosprendį buvo pasisakyta, kokios veikos padarytos, teismas neišvengė ir pasisakymo, kas tas veikas padarė – kas nužudė J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę, – sakė Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė. – Kadangi kaltinamiesiems buvo inkriminuojamas tik kurstytojų ir padėjėjų vaidmuo, teismas turėjo pasisakyti, kas apskritai buvo padaryta, kas galimai padarė tas veikas.“

Šioje byloje ikiteisminį tyrimą atlikę ir baudžiamąją bylą teismui perdavę prokurorai teigė, kad R. Ivanauskas ir E. Barauskaitė pritarė D. Kedžio sumanymui įvykdyti nužudymus, todėl buvo susitikę su vadinamuoju slaptuoju informatoriumi M. Žalimu – jo prašė padėti D. Kedžiui nužudyti J.Furmanavičių, V. Naruševičienę, L. Stankūnaitę ir A. Ūsą.

Be to, M. Žalimo buvo prašoma surasti sodo namelį, kuriame turėjo slėptis D. Kedys.

2009 m. rugsėjo 6-ąją M. Žalimas suabejojo nužudymų būtinimu, todėl esą R. Ivanauskas ir E. Barauskaitė jį įkalbinėjo padėti įvykdyti nusikaltimus.

Valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras Redas Savickas sakė, kad po 10 d. M. Žalimas kreipėsi į pareigūnus ir pranešė apie D. Kedžio planuojamas žudynes.

Ikiteisminio tyrimo metu prokurorai taip pat nustatė, kad D. Kedys „dėl asmeninių priežasčių“ ruošėsi nužudyti keturis žmones ir ieškojo bendrininkų, o R. Ivanauskas ir E. Barauskaitė esą pritarė D. Kedžio ketinimams ir sutarė, jog jam padės slapstytis bei suras bendrininką.

Prokuroras R. Savickas teisme taip pat sakė, kad E. Barauskaitė ir R. Ivanauskas savo bičiulį D. Kedį atvežė į Vilnių, kur jis susitiko su M. Žalimu. Čia R.Ivanauskas esą D. Kedį patikino, kad M. Žalimas yra „patikimas žmogus“, kuris padės nužudyti keturis žmones.

Taip pat nustatyta, kad nužudymo metu D. Kedys turėjo būti užsidėjęs peruką, specialiai pasinaudos kelių priežiūros tarnybos autobusiuku, įsigys ginklus, o po nužudymų autobusiuką paliks Marijampolėje, taip suklaidindamas pareigūnus. Iš čia jį į sodo namelį Vilniuje turėjo nuvežti M. Žalimas.

Prokuroras sakė, kad prieš žudynes D. Kedys išbandė ginklą – šaudė į neperšaunamas liemenes. Pasak R. Savicko, jau rugsėjo 16-ąją M. Žalimas iš R. Ivanausko paėmė tris krepšius, kurie buvo reikalingi D. Kedžio slapstymuisi ir juos tądien nuvežė į sodo namelį.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad jau prieš geras dvi savaites iki žudynių buvo žinoma, kad D. Kedys žudys spalio 5-ąją. Prokuroro teigimu, į J. Furmanavičių buvo šauta 8, o į V. Naruševičienę – 6-7 kartus.