Teismas kreipėsi į medikus, prašydamas patikslinti, ar dėl ligos kaltinamasis gali dalyvauti teismo posėdžiuose. Kol kas atsakymo Kauno miesto apylinkės teismo nepasiekė.
Tuberkulioze A.Stašaitis susirgo kardomojo suėmimo metu ir gana ilgai buvo gydomas Lukiškių kalėjimo ligoninėje. Antradienį teismo posėdyje negalėjo dalyvauti ir A.Stašaičio gynėjas Rimas Andrikis. Advokatas pranešė, kad tą dieną jis dalyvaus Aukščiausiojo teismo posėdyje.
A.Stašaičio bylą beveik prieš metus baigė tirti Tardymo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
Pagarsėjęs kaip vienas pirmųjų Lietuvos "kapitalistų", A. Stašaitis kartu su keturiais bendrininkais kaltinamas svetimo turto iššvaistymu, sukčiavimu stambiu mastu, valiutinių operacijų taisyklių pažeidimu - iš viso maždaug pagal dešimt Baudžiamojo kodekso straipsnių.
A.Stašaitis kaltinamas iš žmonių surinkęs ir negrąžinęs daugiau kaip 13 milijonų litų. A.Stašaičio byla jau ilgokai klaidžioja po Lietuvos teismus. Joje jau buvo paskelbtas nuosprendis, tačiau vėliau jį teko panaikinti dėl įstatymų pažeidimų, iš kolonijų paleisti nuteistuosius ir pildyti bylą.
1998 metų spalio 15 dieną Kauno miesto apylinkės teismas nuteisė A. Stašaitį 7 metų laisvės atėmimo bausme. Teismo sprendimu, turėjo būti konfiskuotas A. Stašaičio turtas ir atimta teisė penkerius metus dirbti su finansais susijusį darbą.
Ketverius metus nuosprendžio kalėjime laukusiam verslininkui bausmės laikas sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje skaičiuojamas nuo 1994 metų.
Tačiau 1999 metų rugsėjo 28 dieną Aukščiausiasis teismas panaikino nuosprendį Arvydo Stašaičio byloje ir jo bendrininkus - Vitalijų Stasevičių, Raimondą Meilų ir Vitalijų Zabulėną - paleido iš Pravieniškių sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijos, kur jie jau buvo išvežti ir pradėjo atlikti bausmę.
A. Stašaitis į laisvę buvo paleistas daug vėliau, tik 2000 metų vasario 8 dieną Vilniaus apygardos teismo salėje, teismui atsisakius pratęsti kardomąjį suėmimą.
Aukščiausiojo Teismo teisėjai nusprendė, kad bylą nagrinėjęs ir nuosprendį paskelbęs Kauno miesto apylinkės teismas padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, pažeidė teisiamųjų teisę į gynybą ir Baudžiamojo proceso kodekso straipsnį, numatantį ekstradicijos - įtariamųjų išdavimą Lietuvai.
Aukščiausiojo Teismo teisėjai nusprendė, kad Kauno miesto apylinkės teismas nuosprendį parašė, nesilaikydamas įstatymo reikalavimų.
1994 metais A. Stašaitį Lietuva prašė Rusijos išduoti kaip įtariamąjį pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už valiutinių operacijų pažeidimus. Tačiau Lietuvoje jis buvo nuteistas už sukčiavimą stambiu mastu, svetimo turto iššvaistymą ir kitus nusikaltimus, nors Lietuva Rusijai žadėjo teisti už vieną straipsnį.
2000 metų pradžioje Lietuva kreipėsi į Rusiją, klausdama, ar ji sutinka, kad A. Stašaitis būtų teisiamas ne tik už valiutinių operacijų pažeidimą. Rusija neprieštaravo, kad A. Stašaičiui būtų inkriminuojama ir daugiau nusikaltimų.