Artimiausiame Teisėjų tarybos posėdyje, kuris numatytas liepos 1 d., teisėjai žada svarstyti, kaip reaguoti į viešai H. Daktaro paskyroje feisbuke paskelbtus pasisakymus apie teisėjus, praėjusią savaitę paskelbusius galutinį ir neskundžiamą nuosprendį Kauno „Daktarų“ nusikalstamo susivienijimo byloje.
Nacionalinėje teismų administracijoje DELFI nurodė, kad svarstoma, ar nereikėtų kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Tiesa, Teisėjų tarybos nariai taip pat laukia, kaip į H. Daktaro teiginius reaguos Generalinė prokuratūra, kuri savo iniciatyva gali pradėti tyrimą dėl nepagarbos teismui.
Savo poziciją H. Daktaras socialiniame tinkle, kur turi daugiau kaip 20 tūkst. sekėjų, išsakė šeštadienio vakarą – jis nepagarbiai atsiliepė ne tik apie išplėstinę septynių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegiją, bet ir jos pirmininkę teisėją Aldoną Rakauskienę bei valstybinį kaltinimą palaikiusį prokurorą.
Tiesa, kol kas neaišku, ar H. Daktaro įžeidžiantis įrašas apie teisėjus ir prokurorą buvo parašytas su Lukiškių kalėjime kalinčio Henos žinia – puslapį feisbuke prižiūri jo artimieji, nes nuteistiesiems už grotų griežtai draudžiama naudotis mobiliuoju ryšiu ir internetu.
H. Daktaras, kai praėjusį ketvirtadienį buvo skelbiama LAT nutartis, kuria paliktas galioti nusikaltėlių šului anksčiau priimtas nuosprendis, saugumo sumetimais į teismą nebuvo atvežtas. Tačiau po dviejų dienų jis feisbuke piktinosi teisėjais ir neskundžiamą nutartį paskelbusia kolegijos pirmininke A. Rakauskiene.
Ją nusikaltėlių šulas išvadino įvairiais nepagarbiais ir įžeidžiančiais žodžiais, nuo Henos kliuvo ir visai teisėjų kolegijai.
„Keista, kad ta „aukščiausia“ komanda patingėjo ir nematė reikalo atnešti savo užpakalius į žmogaus likimą sprendžiantį posėdį“, – užgauliojimais svaidomasi H. Daktaro paskyroje feisbuke.
Čia taip pat pažymima, kad „teismo posėdis baigėsi gerokai anksčiau, nei ta senolė baigė melstis ir kalbėti užkeikimus.“
Visi šie ir kiti socialiniame tinkle nurodyti teiginiai gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę dėl nepagarbos teismui – už tai įstatyme yra numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
O sekmadienį H. Daktaro profilyje atsirado dar vienas įrašas, kuriame vėl nepagarbiai atsiliepiama apie teismą.
„Nuoširdžiai manau, kad tokių garbių metų damos privalėtų būti išlaikomos savo šeimos ir artimųjų rate, arba senelių prieglaudose, bet tik ne ten, kur sprendžiami mūsų likimai, kur reikia išties aukšto intelekto situacijos suvokimui, jos apibendrinimui ir reziumavimui. Manau, kad LR aukščiausiasis (iš mažosios) teismas pats sau parodė nepagarbą išstatydamas, deleguodamas silpniausią savo grandies narę“, – toliau švaistomasi nepagarba teismui Henos paskyroje.
Teisėjai: H. Daktaras yra pavojingas nusikaltėlis
Kaip DELFI jau skelbė, LAT atmetė ne tik H. Daktaro, bet ir jo bendro Egidijaus Abariaus bei Generalinės prokuratūros kasacinius skundus. Prokurorai siekė, kad H. Daktaras būtų pripažintas kaltu dėl verslininko Sigito Čiapo ir jo vairuotojo nužudymo bei kitų nusikaltimų, dėl kurių jis būtų išteisintas.
Savo skundu teisėjų neįtikino ir H. Daktaras – jie pažymėjo, kad ne kartą teisto nusikaltėlio daromi nusikaltimai buvo ne kas kita, kaip jo gyvenimo būdas.
„H. Daktaras yra labai pavojingas visuomenei ir jo nusikalstamų polinkių pakeisti švelnesnės rūšies, t. y. terminuoto laisvės atėmimo, bausme yra neįmanoma“, – pažymėjo teismas.
Anot teisėjų, H. Daktarui paskirta griežčiausios rūšies bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta, nes nenustatyta jokių aplinkybių, kurios rodytų H. Daktaro vidinį išgyvenimą, kritišką požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nužudymo.
Pasak teismo, nagrinėjant bylą H. Daktaras neigė kaltę dėl visų nusikalstamų veikų padarymo (išskyrus dėl disponavimo suklastotais dokumentais, kuriuos panaudojo slapstydamasis Bulgarijoje), o tai leidžia daryti išvadą, kad jam yra visiškai svetimas bendražmogiškų socialinių elgesio normų laikymasis, kritiškas savo elgesio vertinimas ir pagarba prigimtinei vertybei – žmogaus gyvybei.
„Iš bylos duomenų matyti, kad įrodinėjimo procesas nagrinėjamoje byloje vyko tinkamai išnaudojant visas galimas ir būtinas įrodinėjimo priemones, visus joje surinktus duomenis tiriant nepažeistas nei rungimosi principas, nei kaltinamųjų jiems įstatymų garantuotų gynybos teisės“, – teisėjų kolegijos pirmininkė A. Rakauskienė pabrėžė, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
Išklausyti Aukščiausiojo Teismo nutarties Lukiškių tardymo izoiatoriuje-kalėjime kalintis H. Daktaras nebuvo atvežtas dėl saugumo sumetimų, tačiau išklausyti teisėjų sprendimo atvyko jo žmona, dukros, artimieji. Jie po teismo nutarties paskelbimo žadėjo eiti į Lukiškes ir apie priimtą teismo verdiktą informuoti H. Daktarą.
Tačiau pas H. Daktarą moteris nespėjo nueiti – išėjusi iš salės po pokalbio su žurnalistais moteris nualpo. Į teismą iš karto buvo išviesti greitosios pagalbos medikai, jie teisme praleido apie 20 min. Suteikę pagalbą medikai išvyko, paskui juos iš teismo išėjo ir R. Daktarienė su artimaisiais bei palaikymo komanda, tarp kurios buvo ir šiuo metu JAV besislapstančios Neringos Venckienės šalininkai. Vienas jų teisme akylai saugojo R. Daktarienę nuo žurnalistų.
Interviu, po kurio pasidarė bloga, dukrai irgi neatlaikė nervai
„Nesitikėjau tokio dalyko, kad visiškai atmes skundą, apmaudu, kad tokie teisėjai dėsto studentams ir moko naują kartą teisės pagrindų, – po teismo posėdžio kalbėjo R. Daktarienė. – Didžiulė gėda, kad jie neįžvelgė nė vieno pažeidimo šioje byloje, tikrai gėda. Daugiau neturiu ką pasakyti.“
Ji stebėjosi, kodėl jos sutuoktinis nebuvo atvežtas iš Lukiškių. „Kodėl Henrikas nebuvo atvežtas, tai turbūt vėl Aukščiausiojo Teismo reikėtų paklausti“ , – sakė ji.
Ir tada R. Daktarienė susiėmė už galvos, ėmė klykti, ir nualpo. Bet ją dar spėjo už rankų apkabinti šalia stovėjusi dukra, kuri moterį pasodino ant kėdės. R. Daktarienės šeimos draugai piktinosi, kad teisme dirbantys žurnalistai filmuoja ir fotografuoja, o H. Daktaro dukros net puolė DELFI reporterį – viena jį apipylė stikline vandens, kita griebė už kameros.
Nusikaltimai, kurie turėtų slėgti H. Daktaro sąžinę
Baudžiamąją bylą išnagrinėję teismai konstatavo, kad H. Daktaras ir jo bendrai 1990-1993 m. sukūrė ginkluotą šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis aprūpintą nusikalstamą susivienijimą, kurį vienijo vienas tikslas – daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus: tyčinius nužudymus, plėšimus, turto prievartavimus ir kt.
Šio susivienijimo veiklai vadovavo H. Daktaras ir E. Abarius.
„Daktarų“ grupuotės nariai nuo 1993 m. iki 2000 m. pradžios, kol egzistavo nusikalstamas susivienijimas, turėjo daug ginklų, sprogmenų ir šaudmenų – pistoletų, lygiavamzdžių pompinius šautuvų, pistoletų kulkosvaidžių, revolverių, medžioklinių šautuvų, rankinių granatų ir daugiau kaip 55 kg trotilo.
Grupuotės nariai rinkdavosi „Daktarų“ pamėgtame pramogų ir poilsio komplekse „Vilija“, pirtyje „Ubalda“, kur per pasitarimus buvo aptarinėjami nusikalstamo susivienijimo planai, konkretūs nusikaltimai, skirstomi nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenys nusikaltimų darymo metu, renkami 10 proc. nusikalstamu būdu įgytų lėšų į E. Abariaus laikomą ir tvarkomą bendrą pinigų fondą.
Šis fondas buvo skirtas pareigūnų papirkinėjimui, pagalbai sulaikytiems ir suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, pasirengimui nusikaltimams (ryšio priemonių, šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogmenų įgijimui ir pan.), pasipelnymui iš nusikalstamos veiklos.
Be to, taip pat buvo skirstomos nusikalstamu būdu gautos lėšos, sprendžiami nesutarimai tarp Kauno mieste veikusių organizuotų nusikalstamų grupuočių bei nustatomi kontaktai su kitomis Lietuvos ir užsienio (Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Latvijos) gaujomis.
Tie grupuotės nariai, kurie nenorėdavo dalytis pelnu ir konkuruodavo dėl įtakos sferos nusikalstamame versle, būdavo pašalinami.
Nustatyta, kad H. Daktaras buvo sumąstęs pašalinti bene garsiausią mašinvagį Raimundą Petraitį, pravarde Mondė, ir Vladimirą Sinevskį, pravarde Turistas. Įrodyta, kad vyrai dar 1993 m. buvo iškviesti į „Viliją“, kur buvo suplanuotas jų nužudymas sporto salėje. Kai pirmasis atvyko R. Petraitis, į jį buvo paleisti šūviai, tačiau vyrui pavyko pabėgti ir pasislėpti viename daugiabutyje Varnių gatvėje.
Kai po kiek laiko į „Viliją“ atvyko V. Sinevskis, „Daktarų“ grupuotės nariai jį nusivedė į sporto salę, kur H. Daktaras jam ant kaklo užmetė virvę ir užverždamas ją vyrą pasmaugė. Po to Turisto kūnas buvo išneštas iš „Vilijos“ ir automobiliu išvežtas į tyrimo nenustatytą vietą.
H. Daktaras taip pat buvo suplanavęs Rimanto Ganusausko, pravarde Mongolas, nužudymą. Buvę „Daktarų“ nariai jų nusikaltimus tyrusiems pareigūnams atskleidė, kad Hena, gavęs duomenų, kad Mongolas gali būti susijęs su 1996 m. spalio 7 d. „Vilijoje“ įvykusiomis žudynėmis, kai buvo nužudyti penki „Daktarų“ grupuotės nariai ir pasikėsinta nužudyti patį H. Daktarą, nutarė R. Ganusauskui atkeršyti – jį pašalinti.
Juoba kad Mongolas nenorėjo dalytis nusikalstamu pelnu ir konkuravo dėl įtakos sferų nusikalstamame versle bei buvo atsiskyręs nuo „Daktarų“ nusikalstamo susivienijimo.
Bylos duomenimis, laikotarpiu nuo 1993 m. spalio 8 iki spalio 16 d. R. Ganusauskas buvo iškviestas į „Viliją“, kur atvykęs buvo nuvestas į vadinamąjį Baltąjį kambarį. Čia jo laukęs H. Daktaras sudavė kelis smūgius pistoleto rankena per galvą, o po to iš pistoleto „PM“ iššovė R. Ganusauskui į galvą. Nesėkmingai – Mongolas stvėrė ranka už ginklo ir jam buvo peršauta tik rankos plaštaka.
Taip H. Daktaras pasikėsino tyčia nužudyti R. Ganusauską. Tačiau kerštingasis Hena nenurimo – gruodžio 25 d. H. Daktaras, E. Abarius ir kiti grupuotės nariai atvyko prie namo, kur slapstėsi R. Ganusauskas, ir šį išsivežė prie kelio Kaunas-Šėta-Truskava esantį miškelį. Čia jie buvo iš anksto iškasę duobę.
Pasak liudytojų, miškelyje E. Abarius iš pistoleto „TT“ mėgino iššauti R. Ganusauskui į galvą, tačiau ginklas užsikirto ir neiššovė. Kai bandydamas išsigelbėti Mongolas ėmė bėgti, ginklą išstraukė H. Daktaras – vyras krito nuo dviejų šūvių.
Mongolo lavonas buvo užkastas, tačiau iki šiol nerastas. Dėl to H. Daktaras visada neigė kaltę dėl šio nusikaltimo ir tvirtino, kad R. Ganusauskas yra gyvas ir esą slapstosi užsienyje.
Taip pat „Daktarų“ grupuotei buvo inkriminuojamas alkoholio prekyba užsiėmusio koncerno „Agora“ prezidento Sigito Čiapo ir jo vairuotojo Vinco Varno nužudymas. Dėl šio nusikaltimo Lietuvos apeliacinis teismas H. Daktarą ir E. Abarių išteisino, nors pirmosios instancijos teismas juos pripažino kaltais.
Ikiteisminio tyrimo metu prokurorai buvo nustatę, kad 1995 m. pabaigoje arba1996 m. pradžioje H. Daktaras nutarė nužudyti S. Čiapą dėl to, kad jis bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis – tyrėjams davė parodymus apie H. Daktaro ir „Daktarų“ nusikalstamo susivienijimo vadovų ir dalyvių padarytus nusikaltimus, taip pat atsisakė kartu dalyvauti versle ir dalytis pelnu.
Pasak pareigūnų, organizuodamas nužudymą 1996 m. vasarį-kovą E. Abarius nurodė iš Baltarusijos iškviesti samdomą žudiką. Jam už verslininko nužudymą buvo pasiūlytas 50 tūkst. JAV dolerių atlygis.
„Daktarai“ taip pat buvo nuteisti dėl svetimo turto užvaldymo – turto prievartavimų, plėšimų, kurių metu prieš nukentėjusiuosius buvo naudojami šaunamieji ginklai, fizinis ir psichologinis smurtas.
„Iš grupuotės lyderio veiksmų matyti, kad nusikalstama veikla buvo H. Daktaro gyvenimo būdas. H. Daktaras – labai pavojingas visuomenei ir jo nusikalstamų polinkių pakeisti įprasta kriminaline bausme neįmanoma. Nagrinėtu laikotarpiu nusikalstama veikla taip pat buvo šio vyro gyvenimo būdas“, – anksčiau yra konstatavęs teismas.
Byloje dėl itin sunkių nusikaltimų buvo 16 kaltinamųjų. H. Daktaras dėl aštuonių nusikaltimų, iš kurių du kaltinimai nužudymu, padarymo Klaipėdos apygardos teismo buvo išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias veikas.
H. Daktaro ir jo grupuotės narių byla teisme nagrinėta nuo 2011 metų gegužės. Pirmąsyk už grotų jis atsidūrė būdamas 19 metų.
Suėmimą H. Daktarui teismas skyrė dar 2008 m. gruodžio 24 d., tačiau tada „Hena“ pasislėpė. Jis sulaikytas Bulgarijoje, netoli Varnos miesto 2009-ųjų rugsėjį. Čia Hena gyveno prisidengdamas kita pavarde ir planavo numirti, nors, kaip yra prisipažinęs, visada svajojo grįžti į Lietuvą.
