Vilniaus miesto apylinkės teisme antradienį paaiškėjo, kad laisve besimėgaujantis už nužudymą kol kas dar neįsiteisėjusiu nuosprendžiu nuteistas 38 metų M. Matačiūnas neblaivus siautėja viešosiose vietoje – jis balandžio pradžioje net du kartus buvo sustabdytas neblaivus prie automobilio vairo.
Balandžio 1 d. automobilį vairavęs M. Matačiūnas į alkotesterį pripūtė 1,13 prom., o balandžio 3 d. – 2,36 prom. alkoholio.
Administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą M. Matačiūnui, antradienį atvertė teisėjas Ugnius Trumpulis, tačiau be pažeidimu kaltinamo vyro – šis posėdyje nepasirodė.
O pocijai, kuri surašė protokolą dėl to, kad balandžio 3 d. ne tik vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, bet ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo bei jo nebuvo apdraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, aiškino, kad kaltę pripažįsta ir esą gailisi.
„Taip atsitiko, gailiuosi“, – protokole nurodė M. Matačiūnas.
Dėl baisaus nusikaltimo nuteistą M. Matačiūną pareigūnai sustabdė neatsitiktinai – pastebėjęs patrulių automobilį vyras padidino greitį. Anot pareigūnų, dokumentų negalėjęs pateikti girtas vairuotojas aiškino, kad automobilis „Mercedes Benz“ priklauso jo dukterėčiai.
M. Matačiūnas jau ne pirmą kartą turi problemų dėl alkoholio – nuo praėjusių metų jam buvo iškelta ne viena administracinio teisės pažeidimo byla. Paaiškėjo, kad neblaivus vyras ir švaistėsi gatvėje, ir viešoje vietoje vartojo alkoholinius gėrimus, o kartą buvo nubaustas už tai, kad iš parduotuvės pavogė butelį degtinės. Dar kitą kartą jis atėjo į vieną kavinę ir papuotavęs nesusimokėjo.
Už tai, kad padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų, M. Matačiūnas gavo 700 eurų baudą bei 2 metams ir 4 mėnesiams neteko teisės vairuoti transporto priemones.
Dar didesnių problemų jis turi dėl kitos teisme jau išnagrinėtos bylos – Vilniaus apygardos teismas M. Matačiūną yra nuteisęs dėl nužudymo. Anglų kalbos mokytoja, o kartais ir papildomai vertėja dirbusi Ligita Vyšniauskaitė buvo nužudyta dar praėjusių metų kovo 2-ąją Vilniuje, Perkūnkiemio g. esančiame daugiabutyje – paėmusi paskolą mergina iš Kupiškio čia buvo nusipirkusi butą.
Iš karto po nužudymo įtarimai dėl L. Vyšniauskaitės nužudymo krito ant M. Matačiūno – pareigūnai įtarė, kad būtent nuo jo suduotų daugybinių smūgių moteris mirė. Tiesa, galbūt jai dar buvo galima padėti, tačiau itin žiauriai sumušta mergina buvo palikta viena namuose. Numirti.
M. Matačiūnas kaltinimų nepripažino ir aiškino, kad merginos nenužudė.
Kupiškyje gimusią, bet į Vilniuje laimės ieškoti atvykusią ir čia sėkmingai įsikūrusią L. Vyšniauskaitę savo namuose kraujo klane aptiko kaimynė ir jos draugai. Tie patys draugai, kurie išvakarėse pas dar netekėjusią merginą įsiprašė į svečius ir šventė bernvakario pratęsimą.
Po pirties nutarė pratęsti bernvakarį
Vienas tragiškai pasibaigusio vakarėlio dalyvių Andrius Šilys teisme pasakojo, kad kovo 1-ąją su didele kompanija buvo pirtyje, kur šventė bernvakarį.
„Šventėme ilgai, ryte, maždaug apie 10-11 val. nusprendėme nuvažiuoti pratęsti „vakarėlio“ pas Ligitą – ji sutiko mus priimti, nes irgi kažką šventė“, – sakė jis, pabrėžęs, kad vienas vyrų – Mindaugas, vykęs pas L. Vyšniauskaitę, su mergina palaikė artimus ryšius.
Į Perkūnkiemį keturių vyrų kompanija atvyko labai greitai – prieš tai užsuko tik nusipirkti alkoholio.
„Išgėrėme, bet neatlaikiau ir užmigau, atsibudau apie 16 val., o Mindaugo ir dar vieno draugo jau nebuvo, kambaryje sėdėjo tik L. Vyšniauskaitė ir M. Matačiūnas“, – toliau kalbėjo liudytojas.
Išgertuvės tęsėsi toliau, kol M. Matačiūnui telefonu paskambino jo sūnus, negalėjęs patekti į namus.
„Jis pakvietė atvažiuoti, žadėjo perduoti raktus, o L. Vyšniauskaitė sutiko apmokėti už taksi, nes M. Matačiūnas neturėjo pinigų“, – pažymėjo A. Šilys.
Pasak jo, netrukus, kai atvyko M. Matačiūno sūnus, bet tarp šeimininkės ir M. Matačiūno kilo konfliktas, nes paaiškėjo, kad L. Vyšniauskaitė taip pat neturi pinigų – visi jie buvo banko kortelėje.
„Tada sūnus taksistui užstatė telefoną“, – prisiminė liudytojas, netrukus nusprendęs išvažiuoti į namus.
Pažadino rytinis skambutis
Ryte, apie 7 val., A. Šilį pažadino telefono skambutis: „Skambino M. Matačiūnas ir prašė sužinoti, ar L. Vyšniauskaitė policijai neparašė pareiškimo, nes jis jai lyg galvą praskėlė.“
Tačiau prisiskambinti A. Šiliui nepavyko – telefonas buvo išjungtas. Apie tai, kas nutiko, vyras nutarė papasakoti su L. Vyšniauskaite artimai bendravusiam Mindaugui.
„Jis iš karto nujautė, kad kažkas galėjo nutikti negero, nes Ligita visada jam paskambina arba parašo žinutę „Facebook“, o šįkart buvo visiška tyla, – sakė liudytojas. – Tada jis paskambino Ligitos kaimynei Marijai, su kuria jos palaikė labai gerus santykius, bet ši niekuo negalėjo padėti, sakė, kad apie 5-6 val. ryte Ligita jai „Facebook“ parašė žinutę ir paprašė užblokuoti telefoną. Bet paskui ji buvo nuėjusi iki Ligitos buto durų, skambino, bet niekas neįleido, nors viduje girdėjosi kažkoks brazdesys“.
Netikėtai pakrypę įvykiai vyrams nedavė ramybės – telefoną buvo išjungęs ir M. Matačiūnas. Jis atsirado apie 16 val. – pas draugus atvažiavęs vyras prisipažino, kad su L. Vyšniauskaite susipyko, kartą jai trenkė bokalu per galvą, tada be perstojo ėmė bėgti kraujas, jis bandęs sustabdyti kraujavimą įvairiais skudurais, bet taip ir nepavyko.
„Paskui jis išėjo, nors esą Ligita prašė dar pasilikti, – su savimi pasiėmė jos buto raktus, mobilųjį telefoną, nes ši jam taip ir neužmokėjo už taksi – toks buvo jų keistas susitarimas“, – teisme kalbėjo A. Šilys.
Pakraupo patekę į vidų: net sienos buvo ištaškytos krauju
Liudytojas taip pat pažymėjo, kad telefoną M. Matačiūnas iš karto užstatė lombarde ir už jį gavo 30 eurų.
Toks M. Matačiūno pasakojimas vyrams sukėlė įtarimų, juoba kad jis išgėręs tampa agresyvus ir įsivelia į muštynes, todėl jie nutarė nuvažiuoti į L. Vyšniauskaitės namus.
Bet buto durys buvo užrakintos iš vidaus, todėl jas teko išlaužti. Vaizdas, kurį jie pamatė, buvo kraupus.
„Aš nevažiavau, nes automobilyje neužteko vietos, tačiau vėliau mačiau nuotraukas policijoje – tai nebuvo panašu į tą butą, kuriame mes prieš tai buvome, – neslėpė A. Šilys. – Dar nebuvau matęs, kad taip atrodytų butas – tai buvo labiau panašu į lindynę: viskas išvartyta, daug kraujo, kažkas nerealaus.“
Buto šeimininkė jau buvo negyva – jai niekuo negalėjo padėti ir netrukus čia atvykę medikai. Vėliau teismo medicinos ekspertai nustatė, kad jauna moteris buvo nužudyta itin žiauriai – anot L. Vyšniauskaitės artimųjų, jai į įvairias kūno vietas suduota apie 60 smūgių, sulaužyti keturi šonkauliai, praskelta galva.
„Visas butas buvo pilnas kraujo, pasižiūrėjus į sienas atrodė, kad į jas lyg švirkštu buvo purkštas kraujas“, – prisipažino nužudytosios sesuo.
Anot jos, o vonioje buvo pakabintas kruvinas rankšluostis – jis nužudytosios seseriai labai įstrigo, nes jame matėsi ryškios kraujo dėmės. „ Į jį nusišluostė rankas ir pakabino, o jeigu būtų šluosčiusi mano sesuo, tai ji viską būtų bandžius apsivalyti – ir veidą, ir rankas“, – neabejoja ji.
Net nepareiškė užuojautos: jis gi nekaltas!
Tuo metu L. Vyšniauskaitės motina net neabejojo, kad būtent M. Matačiūnas yra jos dukros žudikas.
„Manau, kad padarė nusikaltimą, įsiprašė į svečius, sumušė ir paliko, o dabar visi suka uodegą kaip gyvatės, – anksčiau sakė nužudytosios motina V. Vyšniauskienė. – Dukra buvo labai tvarkinga, o ką rado jos namuose – telefono nėra, nė vieno cento, viskas išversta, visi namai skendėjo kraujyje, ją paliko bejėgėje būklėje – galvą praskėlė, o juk reikėjo iš karto greitąją kviesti.“
L. Vyšniauskaitės artimieji netiki, kad ji prieš mirtį užsirakino buto duris – esą gal liudytojai meluoja, o gal kažko nepasako iki galo.
„Ligitai buvo suduota apie šešiasdešimt smūgių, keturi šonkauliai sulaužyti, ji juk taip pati susižaloti negalėjo“, – piktinosi nužudytosios sesuo.
Artimiesiems daug abejonių sukėlė ir tai, kad išverstame bute buvo rastos L. Vyšniauskaitės vaikystės nuotraukos. Jos buvo padegtos.
„Gal norėjo padegti butą, galvojo, kad nuo nuotraukų užsidegs ir nieko nepavyks išaiškinti, bet jos iki galo taip ir neužsidegė“, – kalbėjo jie.
Nė kiek nelengviau – nesupranta, kodėl paliko laisvėje
„Ligitą užmušė, nes matyt ji dar priešinosi – ji visada mokėjo už save pastovėti, – DELFI kalbėjo jos motina. – O jai sekėsi – dirbo anglų kalbos mokytoja, vesdavo kursus suaugusiems, turėjo daug mokinių, buvo užsitikrinusi gyvenimą, dėl piniginių dalykų neturėjo jokio problemų. Žinote, mes niekaip nesuprantame, kodėl Ligita turėjo mokėti už jo (M. Matačiūno – aut. past.) sūnaus taksi?“
Paklausta, ar iš kaltinamojo sulaukė užuojautos žodžių ar atsiprašymo, V. Vyšniauskienė vos neapsiverkė: „Mantas nepripažįsta kaltės, kaip jis atsiprašys, jis elgiasi labai šaltai, abejingai, net užuojautos nepareiškė, jis gi nekaltas. O jeigu jie būtų neatvažiavę, nieko nebūtų nutikę.“
Net ir tada, kai teismas M. Matačiūną pripažino kaltu dėl nužudymo, dukros netekusiai motinai nė kiek nepalengvėjo.
„Man nė kiek nelengviau, žinoma, gal kitaip būtų, jeigu jis nevaikščiotų laisvai, kaip dabar išėjo (iš teismo salės – aut. past.), man labai sunku, kad jam antrankiai neuždėti, – po nuosprendžio paskelbimo ašaras liejo V. Vyšniauskienė. – Nežinau, ar man kada bus lengviau, jam turėtų būti skirta tokia pati bausmė, kaip ir mano dukrai – ji guli kape. Jį motina galės lankyti kalėjime, su juo kalbėtis, o aš jau nebepakalbėsiu niekada su ja, tik per sapnus.“