Galutine ir neskundžiama nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nutarė pakeisti anksčiau priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo jam buvo priteistas tūkstantis eurų neturtinei žalai atlyginti.
Bylą apeliacine tvarka išnagrinėję teisėjai nutarė, kad kompensacija H. Daktarui turi būti padvigubinta – iš valstybės kalėti iki gyvos galvos nuteistam nusikaltėliui bus išmokėti 2 tūkst. Eur.
Ši žala Henai bus išmokėta iš valstybės biudžeto – Civiliniame kodekse yra numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Neturtinės žalos atlyginimą H. Daktaras gavo dėl to, kad net 248 paras jam kalint Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (TIK) teko mažesnis kameros plotas nei nustatytas minimalus (3,6 kv. m kameros ploto), be to, kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas bei buvo pažeista teisė į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine Ramute Daktariene.
Tiesa, H. Daktaras skundėsi ir tuo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, esą buvo graužikų, vabzdžių ar kitų kenkėjų, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Nepagrįstu teismas pripažino ir jo skundo teiginį, kad kalėjime gauna per mažai tualetinio popieriaus – pagal įstatymą vyrams mėnesiui išduodamas vienas rulonas popieriaus, o jeigu jo reikia daugiau, nuteistasis privalo nusipirkti už savo pinigus.
H. Daktaras teismui buvo nurodęs ir daugiau teiginių, dėl ko patyrė žalą, tačiau jie taip pat buvo pripažinti nepagrįstais.
Lukiškėse kalintis Hena iš valstybės siekė prisiteisti neturtinę žalą, kurią buvo įvertinęs milijonu eurų. Tačiau, anot teismo, tokia suma nepagrįstai yra didelė.
„Teisėjų kolegija, konkrečiai įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimų mastą ir trukmę, dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį, tai, kad nenustatyta, jog Lukiškių TIK būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), į bylai aktualiu laikotarpiu galiojusį minimalios mėnesinės algos dydį, į tai, kad administracinėje byloje nėra nustatyta, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų realiai pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai jo sveikatos sutrikimai, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo bei aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, vertina, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimui pirmosios instancijos teismo priteista tūkstančio eurų suma nėra pakankama ir adekvati dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms ir ji didintina iki 2 tūkst. Eur“, – nurodoma teismo nutartyje.
Pasak teisėjų, didesnė nei 2 tūkst. Eur ar panašaus dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma Lietuvos teismų praktikoje dažniausiai yra priteisiama už itin reikšmingų, tokių kaip sveikata, vertybių pažeidimą, nes žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes .
Tačiau, anot teismo, H. Daktaras nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog jam turėtų būti priteista didesnio dydžio neturtinė žala.
„Asmens patalpinimas į tardymo izoliatorių, dėl tokio pobūdžio įstaigose esančio režimo, neabejotinai lemia eilės nepatogumų ir išgyvenimų, susijusių su asmens judėjimo ir veikimo laisvės apribojimu, atsiradimą, kurie savo ruožtu gali neigiamai įtakoti suimto asmens tiek fizinę, tiek psichologinę būklę, tačiau, nesant neteisėtų valstybinės valdžios institucijų aktų, valstybės civilinė atsakomybė dėl tokių potyrių neatsiranda“, – teisėjai pabrėžė, kad H. Daktaras atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas.
Nors H. Daktarui baudžiamojoje byloje paskelbtas nuosprendis yra įsiteisėjęs, byla kasacine tvarka dar nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.
Anksčiau Kauno „Daktarų“ bylą išnagrinėję teismas yra konstatavę, kad nekilo jokių abejonių, jog laikinojoje sostinėje ilgą laiką egzistavo „Daktarų“ nusikalstamas susivienijimas.
„Daktarų“ nusikalstamo susivienijimo bylą išnagrinėjęs teismas yra nusprendęs, kad jo dalyviai buvo ginkluoti šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, naudotais ir planuotais panaudoti daromuose nusikaltimuose (nužudymuose, turto prievartavimuose, plėšimuose ir kt.).
„Iš grupuotės lyderio veiksmų matyti, kad nusikalstama veikla buvo H. Daktaro gyvenimo būdas. H. Daktaras – labai pavojingas visuomenei ir jo nusikalstamų polinkių pakeisti įprasta kriminaline bausme neįmanoma. Nagrinėtu laikotarpiu nusikalstama veikla taip pat buvo šio vyro gyvenimo būdas“, – paskelbė teismas.
Byloje dėl itin sunkių nusikaltimų buvo 16 kaltinamųjų. Byloje „daktarų“ grupuotės nariams inkriminuoti sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, padaryti 1993-2000 metais: nusikalstamo susivienijimo dalyvių padaryti nužudymai buvo susiję su įtakos įtvirtinimu, konkuruojančių dėl pelno ar „daktarų“ autoriteto nepaisančių nusikalstamo pasaulio atstovų pašalinimu.
Pareigūnai išsiaiškino, kad susivienijimo dalyviai pasižymėjo geru organizuotumu, buvo apsirūpinę ginklais – disponavo dideliu kiekiu automatų, pistoletų, granatų, sprogmenų.
Pagrindinę nusikaltimų dalį sudarė veikos, susijusios su svetimo turto užvaldymu, tai – turto prievartavimai, plėšimai, kurių metu prieš nukentėjusiuosius buvo naudojami šaunamieji ginklai, fizinis ir psichologinis smurtas.