Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime kalintis H. Daktaras ir jo dešiniąja ranka laikomas Egidijus Abarius, nuteistas kalėti 20 metų, ketvirtadienio popietę buvo atvežti į LAT – teisėjai pradėjo nagrinėti ne tik Henos ir kitų nuteistųjų, bet ir prokuratūros kasacinius skundus dėl anksčiau jiems paskelbto nuosprendžio. Jį yra apskundusi ir H. Daktaro žmona Ramutė Daktarienė, kurios dalį turto teismas yra nusprendęs konfiskuoti.

Vos tik prasidėjus posėdžiui paaiškėjo, kad H. Daktaras, E. Abarius ir jiems atstovaujantys advokatai yra pateikę prašymą dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

Anot H. Daktaro advokato Kristupo Ašmio, H. Daktarui, kurį buvo išdavusi Bulgarija pagal Europos arešto orderį Lietuvai, pagal galiojančius teisės aktus buvo pažadėta, kad asmuo, nuteistas kalėti iki gyvos galvos, atlikęs 10 metų bausmę, turi teisę kreiptis dėl malonės. Tačiau tokie teisės aktai esą Lietuvoje negalioja, todėl yra pažeidžiama Europos Žmogaus Teisių Konvencija.

„Mes esame Europos Sąjungoje, pas mus yra 130 nuteistųjų iki gyvos galvos ir jiems nėra taikomas lygtinis paleidimas“, – pareiškė H. Daktaras.

Tokios pozicijos laikėsi ir E. Abarius: „Net sovietiniais laikais būdavo amnestijos.“

Tačiau su tokia pozicija nesutiko byloje valstybinį kaltinimą palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Zdislavas Tuliševskis. Anot jo, Lietuvos įstatymuose yra mechanizmas, kurį pritaikius asmenims, nuteistiems iki gyvos galvos, gali būti suteikta galimybė sušvelninti bausmę – tai ne tik malonės suteikimas, bet ir įstatymo dėl amnestijos taikymas.

Ar toks prašymas bus patenkintas, dar neaišku – išplėstinei teisėjų kolegijai pirmininkaujanti teisėja Audronė Kartanienė paskelbė, kad šį klausimą teisėjai apsvarstys tik tada, kai išnagrinės visus kasacinius skundus.

Į teismą kreipėsi E. Ganusausku prisistatęs asmuo

LAT atvertus Kauno „daktarų“ bylą paaiškėjo, kad į teisėjus raštu kreipėsi Elvis Ganusauskas – nužudytojo Rimanto Ganusausko, pravarde Mongolas, kurio kūnas iki šiol nėra surastas, sūnus.

Savo rašte E. Ganusauskas teisėjų prašė jį iškviesti į posėdį ir apklausti dėl svarbių aplinkybių – H. Daktaras yra nuteistas dėl jo tėvo tyčinio nužudymo, nors šis esą iš tikrųjų yra gyvas.

Anot teisėjų kolegijos pirmininkės A. Kartanienės, savo rašte asmuo, pasirašęs E. Ganusausko vardu, teigė, kad jo tėvas yra gyvas, su juo jis ne kartą bendravo ir iki šiol betarpiškai palaiko ryšius.

Tačiau prašymas apklausti E. Ganusauską teisme nepatenkintas – galutinius ir neskundžiamus sprendimus priimantis LAT netiria ir nerenka naujų įrodymų, o bylą nagrinėja tik teisės taikymo aspektu.

Jeigu E. Ganusauskas norėtų įrodyti, kad jo tėvas iš tikrųjų yra gyvas, jis turėtų kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kuri galėtų atnaujinti procesą ir iš naujo aiškintis aplinkybes, susijusias su Mongolo dingimu.

Nekilo abejonių, kad Kaune veikė mafija

Anksčiau Kauno „Daktarų“ bylą išnagrinėję teismas yra konstatavę, kad nekilo jokių abejonių, jog laikinojoje sostinėje ilgą laiką egzistavo „Daktarų“ nusikalstamas susivienijimas.

„Tai pripažino ir pats E. Abarius, be to, byloje yra aibė liudytojų parodymų“, – anksčiau yra sakęs Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Valdimaras Bavėjanas.

Daktarų nusikalstamo susivienijimo bylą išnagrinėjęs teismas yra nusprendęs, kad jo dalyviai buvo ginkluoti šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, naudotais ir planuotais panaudoti daromuose nusikaltimuose (nužudymuose, turto prievartavimuose, plėšimuose ir kt.).

„Iš grupuotės lyderio veiksmų matyti, kad nusikalstama veikla buvo H. Daktaro gyvenimo būdas. H. Daktaras – labai pavojingas visuomenei ir jo nusikalstamų polinkių pakeisti įprasta kriminaline bausme neįmanoma. Nagrinėtu laikotarpiu nusikalstama veikla taip pat buvo šio vyro gyvenimo būdas“, – paskelbė teismas.

Byloje dėl itin sunkių nusikaltimų buvo 16 kaltinamųjų.

Byloje „daktarų“ grupuotės nariams inkriminuoti sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, padaryti 1993-2000 metais: nusikalstamo susivienijimo dalyvių padaryti nužudymai buvo susiję su įtakos įtvirtinimu, konkuruojančių dėl pelno ar „daktarų“ autoriteto nepaisančių nusikalstamo pasaulio atstovų pašalinimu.

Pareigūnai išsiaiškino, kad susivienijimo dalyviai pasižymėjo geru organizuotumu, buvo apsirūpinę ginklais – disponavo dideliu kiekiu automatų, pistoletų, granatų, sprogmenų.

Pagrindinę nusikaltimų dalį sudarė veikos, susijusios su svetimo turto užvaldymu, tai – turto prievartavimai, plėšimai, kurių metu prieš nukentėjusiuosius buvo naudojami šaunamieji ginklai, fizinis ir psichologinis smurtas.