Maža to, jo draugai teigia, kad R. Kasperiūnas yra tas, dėl kurio ir kitos teisėsaugos institucijose dirbusios moterys ėjo iš proto, o viena psichologė net buvo priversta išeiti iš darbo, kai esą paaiškėjo jų neformalūs ryšiai.

Trakų rajone gimęs 32 metų R. Kasperiūnas teistas jau net šešiolika kartų, bet tai dar ne pabaiga: Vilniaus miesto apylinkės teismas šiuo metu nagrinėja dar vieną baudžiamąją bylą dėl galimo sukčiavimo – R. Kasperiūnas su bendrais kaltinamas išviliojęs daugiau kaip 6 tūkst. eurų iš Seimo narės M. A. Pavilionienės.

Apie tai, kaip parlamentarė buvo atitrūkusi nuo realybės ir nieko nežinojo apie daugybę metų Lietuvoje veikusius sukčius, galite perskaityti DELFI susijusiuose straipsniuose. Tačiau byloje, kurioje nukentėjusiąja pripažinta M. A. Pavilionienė, gali būti atskleista kur kas įdomesnių ir pikantiškesnių dalykų.

Ketvirtadienį vykusio teismo posėdžio metu sukčiavimo schemos organizatoriumi įvardijamas R. Kasperiūnas prabilo apie dar neregėtus dalykus – esą jis buvo užmezgęs asmeninius santykius su Vilniaus policijos tyrėja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), atlikusia ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo užvaldant M. A. Pavilionienės pinigus.

Tai kaltinamasis pareiškė teismui teikdamas prašymus byloje apklausti papildomus liudytojus – kaip vieną iš liudytojų, kurią būtina apklausti teisiamojo posėdžio metu, vyras nurodė policijos tyrėją.

„Su ja bendravau ne kaip su tyrėja, o asmeniškai“, – rėžė R. Kasperiūnas.

Ir dar pridūrė – esą ši jam ne tik laiškus į Alytaus pataisos namus rašė, bet ir nuolat bendravo telefonu, o tai įkalinimo įstaigose griežtai draudžiama.

Maža to, R. Kasperiūnas pareiškė, kad policijos tyrėja jam siųsdavo pinigus.

„Kreipsiuosi į prokuratūrą ir pridėsiu telefono numerius, kuriais su ja bendravau, ir jos laiškus turiu, ji taip neturėtų bendrauti su įtariamaisiais“, – kalbėjo suimtasis.

Anot R. Kasperiūno, kad šios kalbos nėra iš piršto laužtos, esą gali patvirtinti ir kitas kartu su juo teisiamas kaltinamasis Mindaugas Brandišauskas bei jo sugyventinė, kurie puikiai apie tai žinojo.

Tokios kalbos sukėlė abejonių, todėl baudžiamąją bylą nagrinėjanti Nida Vigelienė nutarė netenkinti prašymo dėl papildomų liudytojų apklausos. O tai tik dar labiau papiktino R. Kasperiūną, kuris, beje, neneigia, kad apgaulės būdu iš Seimo narės išviliojo pinigus, tačiau piktinasi, jog pareigūnai šiuos nusikaltimus inkriminuoja ir kitiems esą su tuo nesusijusiems jo bendrams.

„Jeigu jau taip einame, tai važiuokime teisingai – įsivaizduokite, jūs tiriate mano bylą, o aš su jumis meilę suku, – apsuptas konvojaus pareigūnų emocingai teisme kalbėjo R. Kasperiūnas. – Tokie tyrėjai negali vesti bylų, jeigu jie nedalyvaus teismo posėdyje, išlipsiu iš šio gardo ir išeisiu pro teismo duris.“

R. Kasperiūnas patikino, kad yra daugybę kartų teistas, todėl puikiai žino, kaip su įtariamaisiais turi elgtis policijos tyrėjai.

Tuo metu baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė Lilija Ambrulevičienė mano, kad R. Kasperiūno pasakojimai apie romaną su policininke yra laužti iš piršto.

„Nors kaltinamasis ir nurodė, kad tyrėja darė spaudimą, bet R. Kasperiūnas buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, o jo minimi telefoniniai pokalbiai su tyrėja neturi jokio ryšio su šia byla“, – sakė prokurorė.

Kaip bebūtų, teisėja N. Vigelienė kol kas neatmetė R. Kasperiūno prašymo dėl papildomų liudytojų apklausos ir nutarė, kad tik po jo ir kitų kaltinamųjų apklausos nuspręs, ar būtina į teismą kviesti ikiteisminį tyrimą atlikusią policijos tyrėją ir kaltinamojo M. Brandišausko sugyventinę.

„Jūs pasidomėkite, kodėl taip viskas daroma, juk R. Kasperiūnas ir laiškus turi išssaugojęs, kodėl niekas nenori tirti, ar tikrai jam tyrėja rašė“, – po teismo posėdžio piktinosi laisvėje teismo žodžio laukiantis ir kaltinimų nepripažįstantis Mantas Zagurskas.

Jis užsiminė, kad dėl R. Kasperiūno galvą buvo pametusi ne tik policijos tyrėja, bet ir psichologė, kuri net buvo priversta išeiti iš darbo.

Tuo metu Vilniaus policijos tyrėja, apie kurią kalbėjo R. Kasperiūnas, DELFI kategoriškai paneigė tokias bene garsiausio Lietuvos sukčiaus kalbas.

„Čia tai bent naujiena – nieko nežinau, pirmą kartą apie tai girdžiu ir nieko nekomentuosiu, baikite juokus, neįžeidinėkite manęs tokiais klausimais“, – kalbėjo pareigūnė.

Ji pažymėjo, kad niekada neturėjo jokių neformalių santykių su R. Kasperiūnu ir šiam nei laiškus rašė, nei telefonu į pataisos namus skambino. O tuo labiau – ir pinigų nesiuntė.

„Aš tiek dar neuždirbu, kad siuntinėčiau“, – DELFI sakė ji.

Paklausta, kaip tuomet reikėtų vertinti R. Kasperiūno žodžius, policijos tyrėja sakė: „Nežinau, tikrai nekomentuosiu, turbūt išsisukinėja.” Ir pridūrė, jog R. Kasperiūnas tikriausiai su visomis pareigūnėmis, kurios su juo bendravo darbo reikalais, turėjo meilės romanus. „Taip išeina“, – ironizavo ji.

Apie tai, kaip esą palaikė neformalius santykius su pareigūne ir kaip ikiteisminio tyrimo metu vyko apklausos, R. Kasperiūnas teisme turėtų papasakoti jau po savaitės.

Teisme nagrinėjamoje byloje tiriama, kaip dar 2012 m. esą organizuotai veikę šeši kaltinamieji sugebėjo ne tik iš Seimo narės sąskaitos nugvelbti 6 tūkst. 457,97 Eur, bet ir jos vardu iš greitųjų kreditų bendrovės „Moment Credit“ paėmė 869,57 Eur kreditą.

Įtariama, kad sukčiavimo schemai vadovavo R. Kasperiūnas. Būtent jis paskambino politikei į laidinį telefoną ir prisistatė FNTT pareigūnu – pareiškė, kad nusikaltėliai nusitaikė į jos sąskaitą banke ir pasisiūlė skubiai pagelbėti, moteriai tereikėjo tik padiktuoti elektroninės bankininystės kodus.

Kad pateko į sukčių pinkles, socialdemokratė suprato tik tada, kai atvyko pas tariamą pareigūną pasikalbėti į FNTT.

Vėliau paaiškėjo, kad pinigai iš politikės sąskaitos pateko į kitas, o galop buvo išgryninti Jurbarke. Dalis pinigų atiteko sukčiavimo schemos organizatoriui, o kiti – jo nurodymus vykdžiusiems bendrams, teigia pareigūnai.