Trečiadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinės Kenos užkardos pasieniečiai Kenos kontrolės punkte tikrino iš Baltarusijos įvažiavusio tranzitinio traukinio Maskva–Kaliningradas keleivių dokumentus. Tarp jų buvo ir keturi Kubos piliečiai – 44-erių moteris, 31-erių vyras ir du nepilnamečiai. Jie turėjo savo šalies pasus, be to, pasieniečiams pateikė leidimus gyventi Ispanijoje. Pastarieji dokumentai būtų suteikę kubiečiams teisę patekti į Šengeno erdvę.
Tikrindami ispaniškus leidimus VSAT pareigūnai nustatė, kad jie yra visiškos klastotės. Kubiečiai buvo išlaipinti iš traukinio ir pristatyti į Kenos užkardą. Tranzitinis traukinys dėl to nebuvo užlaikytas ir išvyko pagal grafiką.
Apklausos užkardoje metu kubiečiai melavo apie savo kelionės maršrutą. Pasieniečiams jie įrodinėjo, kad iš savo šalies tiesioginiu reisu atskrido į Maskvą, o tada iš Rusijos per Baltarusiją norėjo patekti į Šengeno erdvę. Kenos pasieniečiai išsiaiškino, kad šie užsieniečiai Maskvą pasiekė iš Serbijos. Tikrovės neatitiko ir kiti išlaipintųjų VSAT pareigūnams teikti duomenys.
Ispanijos leidimus iš Kubos piliečių pasieniečiai paėmė ir atliko būtinus dokumentų formalumus, kad užsieniečiai nebūtų įleisti į Lietuvą. Kenos užkardoje Kubos piliečiai praleido beveik 4 valandas, kol buvo sulaukta iš Lietuvos į Baltarusija vykusio traukinio Vilnius–Minskas. VSAT pareigūnai į jį įlaipino užsieniečius ir išsiuntė iš Lietuvos.
Tai pirmi šiemet pasieniečių į Lietuvą neįleisti Kubos piliečiai. Iš viso šiais metais VSAT pareigūnai į Lietuvą ir Šengeno erdvę neleido įvažiuoti 3034 užsieniečiams. Daugiausiai tarp jų buvo Rusijos (1416) ir Baltarusijos (967) piliečių. Taip pat kelionė į Šengeno erdvę Lietuvos pasienyje pasibaigė 276 Ukrainos, 63 Gruzijos, 60 Azerbaidžano, 50 Armėnijos ir dar 29 valstybių piliečiams.
Dažniausia tokių neįleidimų priežastis – užsieniečiai neturėjo vizos. Dėl to šiemet į Lietuvą nebuvo įleisti 902 asmenys. Kitos dažniausiai pasitaikančios priežastys yra tokios: vykimas su netvarkingais transporto priemonės dokumentais ar jų neturėjimas (750 atvejų), patikslinančių duomenų nepateikimas (742 atvejai), lėšų pragyventi neturėjimas (204 atvejai).