Vilniaus apygardos teismas antradienį turėjo paskelbti, ar aukštas pareigas užėmę pareigūnai pagrįstai buvo išteisinti dėl to, kad neužkirto kelio vadinamosioms Kauno žudynėms, kai dviguba žmogžudyste įtariamas Drąsius Kedys, įtariama, nušovė teisėją Joną Furmanavičių ir Violetą Naruševičienę.
Tačiau vietoj nuosprendžio – teismo nutarties paskelbimas. Teisėjų kolegijai pirmininkavęs teisėjas Stasys Punys paskelbė, kad nutarė atnaujinti apeliacinį procesą ir papildomai apklaus vadinamąjį slaptą liudytoją Mindaugą Žalimą, taip pat sudarys galimybę valstybiniam kaltintojui papildomai apklausti išteisintuosius pareigūnus ir kitus liudytojus.
Būtinybė papildomai apklausti M. Žalimą bei išteisintuosius teismui atsirado jau rašant procesinį sprendimą.
Prokurorai siekia, kad būtų nuteistas buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas bei buvęs LKPB viršininko pavaduotojas Tomas Ulpis, kuriems buvo siūloma skirti po daugiau kaip 13 tūkst. eurų baudas.
Tuo metu LKPB pareigūnai Dariušas Sinkevičius ir Vitalijus Vitkovskis, prokuroro nuomone, turėjo būti nubausti po daugiau kaip 9 tūkst. eurų baudomis, o jų vadovas, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Emilijus Damukaitis – daugiau kaip 11 tūkst. eurų bauda.
Išteisindamas pareigūnus apylinkės teismas buvo konstatavęs, kad veiksmai, kuriuos prokuroras kvalifikuoja kaip piktnaudžiavimą tarnyba, buvo nukreipti į D. Kedžio paiešką, o byloje nėra nei menkiausio duomens, kad jie siektų priešingo rezultato, t.y. šio asmens buvimo vietos nustatymo ir jo sulaikymo apsunkinimo bei atitinkamai neturtinės žalos padarymo institucijoms ir fiziniams asmenims, ar sąmoningai leistų tokioms pasekmėms kilti.
Tuo metu valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras teisme yra skelbęs, kad V. Račkauskas, veikdamas bendrininkų grupėje su T. Ulpiu, E. Damukaičiu, V. Vitkovskiu ir D. Sinkevičiumi, nuo 2009 m. spalio 5-osios (J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymo) iki 2011-ųjų spalio 30-osios nuslėpė informaciją apie buvusį dviejų žmonių nužudymu įtariamą D. Kedžio draugą Mindaugą Žalimą.
Pasak prokuroro, į Policijos departamentą dar 2009 m. rugsėjo 16-ąją atvyko M. Žalimas ir pateikė informaciją apie D.Kedžio bei jo galimų bendrų Raimundo Ivanausko ir Eglės Barauskaitės planuojamą teisėjo J. Furmanavičiaus, L. Stankūnaitės bei jos sesers V. Naruševičienės nužudymą.
Be to, M. Žalimas pateikė informaciją apie nužudymui ketinamą panaudoti dujinį ginklą su garso slopintuvu bei įsigytą automobilį. Šią informaciją, prokuroro teigimu, M. Žalimas pateikė T. Ulpiui, kuris šių duomenų jokiuose dokumentuose neužfiksavo ir nesiėmė neatidėliotinų veiksmų užkirsti kelią planuojamam labai sunkiam nusikaltimui.
Vėliau, jau po J. Furmanavičiaus ir V. Naruševiečienės nužudymo, kaip įtarė prokurorai, V. Račkauskas savo pavaldiniams V. Vitkovskiui ir D. Sinkevičiui nurodė patekti į sodo namelį, kuriame curėjo slėptis D. Kedys. Šiame namelyje pareigūnai spalio 8-ąją neteisėtai įrengė ir savaitę naudojo slaptas technines priemones, tačiau įtariamojo žudiko taip ir nesulaukė, o D. Kedžio name paliktus daiktus vėliau atidavė M. Žalimui.
„Taip sudarė sąlygas negrįžtamai prarasti daiktus“, – pabrėžė prokuroras.
Kaltinamajame akte taip pat buvo teigiama, kad šios informacijos nežinojo ikiteisminį tyrimą dėl žudynių Kaune atliekantys Generalinės prokuratūros prokurorai. Maža to, praėjus 10 d. po žudynių esą pareigūnams buvo duotas nurodymas ir toliau prokurorams nepranešti duomenų apie M. Žalimą.
Be to, prokuroro teigimu, 2009-ųjų lapkričio 20-ąją V. Račkauskas taip pat suklastojo oficialų dokumentą, kai siekdamas nuslėpti M. Žalimo pateiktą informaciją, tuomečiam Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui Algimantui Kliunkai pranešė, jog LKPB padaliniai nebuvo gavę duomenų apie ketinimus susidoroti su J. Furmanavičiumi, V. Naručevičiene dėl galimo mažametės mergaitės tvirkinimo. Šią pažymą prokurorui parengė E. Damukaitis.
Kad policija neturi jokių duomenų apie M. Žalimą, prokurorui A. Kliunkai jo darbo kabinete 2010-ųjų sausio 20-ąją vykusio susitikimo metu nurodė ir T. Ulpis.
Pasak prokuroro, ši informacija paaiškėjo 2011-ųjų spalio 30-ąją, kai pas prokurorus atvyko M. Žalimas ir pateikė anksčiau policijai perduotą informaciją.
Kaltinamajame akte buvo teigiama, kad aukšti policijos pareigūnai dėl neatsargumo neatliko savo pareigų bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
Tuo metu baudžiamojon atsakomybėn patraukti pareigūnai neigė kaltę dėl jiems pateiktų kaltinimų.