T. Elskis buvo tas žmogus, kuris sustojo padėti, kai V. Jankausko automobilis, kuriuo jis vežiojo leisgyvę, galimai jau išprievartautą merginą, nulėkė į griovį.

„Ne pirmą kartą sustoju padėti, tad ir ir šįkart, kai pamačiau, kad griovyje yra automobilis, nepravažiau pro šalį. Valdas elgėsi normaliai, kalbėjo. Jis aiškino, jog kažkas, jam bevairuojant, išdaužė akmeniu automobilio langą. Todėl esą jis pasimetė ir dėl to nuvairavo į griovį. Ištraukėme jo automobilį ant kelio ir atsisveikinome“, – pasakojo T. Elskis.

Jis tik iš žiniasklaidos sužinojo, kad automobilyje, kurį ištraukė iš griovio, buvo mergina, kuriai vėliau atimta gyvybė.

„Net neįsivaizduojate, kaip apmaudu, kad nepadėjome tai merginai. Tačiau juk nepulsi išsamiai apžiūrėti kiekvieno automobilio, kurio vairuotojui sustoji padėti. Be to, iš mašinos tikrai nesigirdėjo jokių dejonių, pagalbos šauksmo“, – teigė T. Elskis.

Klaipėdos apygardos teisme, kuriame penktadienį po pertraukos nagrinėta rezonansinė byla, liudijo ir J. Šikšniūtės močiutė, nužudytosios draugės, kurios kartu gyveno bendrabutyje.
Tačiau liudytojai su žiniasklaida bendrauti atsisakė.

Byla nagrinėjama uždarame teismo posėdyje. Nužudytosios J. Šikšniūtės tėvai teismo procese nedalyvauja. Mergina buvo jų vienturtė dukra.

„Jiems labai skaudus visas šis procesas. Bet jei teismas pageidaus, kad jie dalyvautų, jie, žinoma atvyks“, – teigė nukentėjusiųjų advokatas Gintaras Gricius.

Tėvai iš V. Jankausko už išniekintą ir nužudytą dukterį prašo atlyginti neturtinę žalą – po 50 tūkst. eurų.

Į teismo salę atvestas V. Jankauskas visais įmanomais būdais slepia savo veidą, susigūžia taip, kad matyti tik jo nugara. Jo gynėjas Valentinas Janonis teigė, jog kaltinamojo pozicija yra tokia, kad jis ir teisme neduos parodymų.

„Kaltinamasis savo kaltę iš dalies pripažįsta, tačiau daugiau komentuoti negaliu, nes teismo posėdis yra uždaras“, – teigė Klaipėdos apygardos prokuroras Aurelijus Stanislovaitis.

V. Jankauskas kaltinamas J. Šikšniūtės išžaginimu, seksualiniu prievartavimu ir bejėgiškos būklės žmogaus nužudymu slepiant kitą nusikaltimą.

Už tai gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nes padaryti nusikaltimai traktuojami kaip sunkūs ir labai sunkūs.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Aurelijus Stanislovaitis jau anksčiau atskleidė, jog kaltinamasis nusikaltimą galėjo planuoti. Dar iki sutarto laiko, kai jis į Saugų gyvenvietę turėjo atvykti paimti J. Šikšniūtę, vaikinas nuvažiavo į prie Priekulės esančio apleisto namo teritoriją.

Vėliau nustatyta, kad būtent šioje vietoje J. Šikšniūtė buvo išniekinta – išžaginta. „Jis išžvalgė nusikaltimo vietą“, – teigė A. Stanislovaitis.

Ikiteisminis tyrimas buvo atliktas per septynis mėnesius. „Tyrimą galėjome pabaigti ir anksčiau, tačiau laukėme ekspertų išvados dėl įtariamojo psichikos būklės. Ekspertai nustatė, kad ir nusikaltimo dieną, ir dabar įtariamasis psichikos sutrikimų, dėl kurių jį reikėtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, neturi“, – teigė A. Stanislovaitis.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas perai lapkričio 17-osios rytą, kai į policiją kreipėsi J. Šikšniūtės tėvai. Mergina lapkričio 16-osios vakarą turėjo grįžti į studentų bendrabutį Klaipėdoje. Jame ji gyveno, Klaipėdos universitete studijavo viešąjį administravimą. Į Klaipėdą mergina turėjo grįžti iš Saugų gyvenvietės, Šilutės rajone, kur viešėjo pas močiutę.

Jau dabar aišku, kad mergina internete susipažino su V. Jankausku, kuris ją pasisiūlė pavėžėti į Klaipėdą.

Ikiteisminio tyrimo metu išsiaiškinta, kad mergina netoli Priekulės buvo išžaginta. Veikiausiai ji jau buvo be sąmonės, kai Valdas J. automobiliu ją vežė ne į Klaipėdą, o į priešingą pusę – Macikų kaimą, Šilutės rajone. Šio kaimo laukymėje ir rastas J. Šikšniūtės kūnas. Nustatyta, kad kaltinamasis ją pasmaugė savo rankomis, o kelnių diržą naudojo surišti merginos rankas. Auka buvo išrengta, jos kūnas užmestas šakomis.

„Kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir įtarimai pareikšti, jis iš dalies pripažino savo kaltę. Tačiau aiškėjant naujoms aplinkybėms, dar kelis kartus bandėme apklausti V. Jankauską, bet jis atsisakė duoti parodymus“, – tvirtino A. Stanislovaitis.