„Jūs dabar apie mane parašysite, įdėsite nuotraukas, o man juk toliau reikės gyventi – dar mažiausiai 3 metus turėsiu būti Lietuvoje, kaip man reikės darbą susirasti“, – piktinosi valstybės saugomas liudytojas Romanas Šnipkis, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį pripažino kaltu ne tik dėl sukčiavimo, bet ir dokumentų klastojimo bei neteisėto svetimos mokėjimo kortelės panaudojimo.
Baudžiamąją bylą uždaruose posėdžiuose išnagrinėjęs teisėjas Gediminas Viederis paskelbė, kad nuosprendyje nėra jokios slaptos informacijos, todėl ji gali būti prieinama ir visuomenei – už nusikaltimus Latvijos piliečiui R. Šnipkiui buvo skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 3 metams. Per šį laikotarpį nuteistasis be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo negalės išvykti iš miesto ribų, be to, per 6 mėnesius privalės nemokamai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar organizacijose.
Be to, nukentėjusiesiems 38 metų R. Šnipkis privalės atlyginti žalą – kaltinamasis neginčijo jam pareikštų ieškinių ir žadėjo su visais atsiskaityti. Iš kur gaus pinigų, nesakė.
Kaip pabrėžė nuosprendį paskelbęs teisėjas, R. Šnipkis padarė sunkius, apysunkius ir nesunkius nusikaltimus, kaltę pripažino ir gailėjosi, praeityje yra teistas, todėl jam turėtų būti skiriama laisvės atėmimo bausmė. Tačiau balandį įsigaliojo bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojantys įstatymų pakeitimai, pagal kuriuos iki 4 metų laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims galima atidėti laisvės atėmimo bausmę.
„Yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. Šnipkiui neskiriant realaus laisvės atėmimo“, – pažymėjo teisėjas G. Viederis.
Anot jo, nors R. Šnipkiui yra taikomos asmens apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, tačiau šios aplinkybės baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo nesaisto. Visgi, nuteistasis yra Latvijos pilietis, tačiau turėdamas įsipareigojimų Lietuvai, liks šalyje ir galės čia atlikti jam skirtą bausmę.
Be to, teisėjo teigimu, laukdamas nuosprendžio R. Šnipkis už grotų praleido 14 mėnesių.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjus teisme paaiškėjo, kad R. Šnipkis sugebėjo apsimesti kitu žmogumi ir net keliolikai verslininkų padaryti beveik 150 tūkst. eurų žalą. Svetima pavarde prisistatinėjęs ir įtakingomis pažintimis gyręsis R. Šnipkis verslininkus apgaudinėjo tuomet, kai jį saugojo policija.
Anksčiau du kartus teistas, bet už labai svarbią informaciją Vilniaus mafijos bylose saugomo liudytojo statusą įgijęs latvis iki šiol reikalingas pareigūnams – jis dar nėra apklaustas didžiojoje narkotikų ir kontrabandos byloje, kurioje įtarimai pateikti ilgą laiką pareigūnų nepasiekiamam Marijanui Taraškevičiui, pravarde Marekas, ir grupuotės pilkuoju kardinolu laikomam Vincentui Mačiulaičiui, pravarde Vincukas.
R. Šnipkis buvo įgavęs M. Taraškevičiaus pasitikėjimą, dažnai lankėsi jo namuose, todėl slapta įrašinėjo pokalbius, pareigūnams padėjo atskleisti ne tik įvairius sunkius grupuotės nusikaltimus, bet ir sulaikyti Vilniaus apygardos teismo teisėją Ryšardą Skirtūną bei jo draugą.
Ikiteisminį tyrimą pagal verslininkų pareiškimus atlikę pareigūnai ilgą laiką negalėjo nustatyti, kad sostinės verslininkus apgaudinėja būtent R. Šnipkis – policija ieškojo asmens, kurio dokumentuose buvo nurodytas kitas vardas ir pavardė – Aleksandras Sūchovas. Būtent šiuo vardu prisistatinėjęs R. Šnipkis įvairių bendrovių vadovus ir darbuotojus sugebėdavo įtikinti, kad yra mokus ir patikimas klientas.
Paaiškėjo, kad R. Šnipkis apsimetinėjo brangių bei krovininių automobilių pardavėju ir verslininkus įtikindavo, jog jiems parduos reikalingas transporto priemones. Už tai šie privalėdavo sumokėti užstatą – verslininkai mokėjo ir po 60, ir 15 tūkst. Eur.
Be to, kai kuriems verslininkams jis apsimesdavo automobilių pirkėju – vienam vyrui iš pradžių pasisiūlė išsinuomoti jo automobilį, o paskui – ir nupirkti. Kai lengvatikis patikėjo, suprato, kad negaus nei pinigų, nei neatgaus automobilio. Žala – beveik 35 tūkst. Eur. Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad R. Šnipkis neteisėtai įgijo vienos bendrovės mokėjimo kortelę ir per penkias dienas vienoje degalinėje atsiskaitinėjo už kurą. Taip jis liko skolingas daugiau kaip 2 tūkst. Eur.
Prabangą mėgęs R. Šnipkis didžiuodavosi ir jaunų merginų kompanija. Viena merginų, apie kurią ne kartą rašė pramogų portalai, pareigūnams pareiškė, kad latvis ją taip pat apgavo – esą sumokėjo daugiau kaip 2 tūkst. Lt už automobilio remontą, tačiau šis darbų neatliko, o automobilio negrąžino. Šis automobilis, suklastojus dokumentus, vėliau buvo parduotas.
Pramogų pasaulyje žinoma mergina taip pat savo vardu buvo išnuomojusi automobilį „Audi Q7”, kurį vėliau R. Šnipkis bandė parduoti – patalpinęs internete skelbimą iš vieno vyro gavo 1 tūks. Eur užstatą.
R. Šnipkio draugei pareigūnams taip pat teko pasiaiškinti, kaip į jos sąskaitą banke įplaukė daugiau kaip 8 tūkst. Eur – šiuos pinigus kaip užstatą už R. Šnipkio parduodamą puspriekabę buvo pervedęs vienas verslininkas. Žinoma, puspriekabės jis taip ir negavo.
„Veikė kaip tikras sukčius“, – prisipažino vienas pareigūnas, pasakojęs apie R. Šnipkiui inkriminuojamas nusikalstamas veikas. O patirties jis turėjo ir anksčiau – teismas jį yra pripažinęs kaltu dėl vekselio suklastojimo ir svetimų asmens dokumentų laikymo, už tai jam buvo skirta 90 parų arešto bausmė.
Tiesa, jam grėsė įkalinimas, tačiau teisme policijos pareigūnai, atsidėkodami už pagalbą atskleidžiant su cigarečių kontrabanda ir narkotikų platinimu susijusią stambią sostinės grupuotę, prašė taip griežtai nebausti.
Tada teismas konstatavo, kad R. Šnipkis suklastojo 33 tūkst. eurų vertės vekselį, kai pasirašė už savo draugę kaip laiduotoją. Nuosprendyje taip pat pažymima, kad R. Šnipkis pažįstamam verslininkui siekė grąžinti pasiskolintus pinigus, už tai siūlė paimti du automobilius, tačiau nukentėjusiajam netiko jų modelis.
Kai vėliau latvis pasiūlė dalį skolos padengti automobiliais „BMW X5” ir „BMW X6”, kreditorius sutiko, bet vėliau persigalvojo – įtarė, kad mašinos gali būti vogtos.