Ir žudė – Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį konstatavo, kad draugai nužudė vieną vilnietį, planavusį parduoti savo automobilį „BMW 740”. Jų aukomis turėjo tapti ir daugiau automobilius parduoti ar pirkti ketinusių žmonių – juos „užversti“ jaunuoliai ketino ne tik Lietuvoje.

„O kai paskui viskas bus legaliai, patys supirkinėsime automobilius ir į Gariūnų aikštelę suvarinėsime“, – savo draugui naudodamasis kompiuterine programa „Skype“ rašė J. Bukelis.

Toks pasiūlymas T. Tunkuną tiesiog sužavėjo: „Planas – chuliganas, jėga.“

Laimei jaunuosius žudikus laiku spėjo sustabdyti policijos pareigūnai – vyrai buvo sulaikyti. Tačiau į laisvę jie negreit galės išeiti – Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad J. Bukelis už grotų turės praleisti 18 metų (pirmuosius 5 metus – kalėjime), o T. Tunkunas – 17 metų (pirmuosius 3 metus – kalėjime).

Kai baudžiamosios bylos nagrinėjimui pirmininkavusi teisėja Leonarda Gurevičienė paskelbė nuosprendį, ginkluotų konvojaus pareigūnų saugomas ir antrankiais surakintas T. Tunkunas net apsiverkė, tuo metu organizuotai grupei vadovavęs J. Bukelis elgėsi santūriai ir visiškai nerodė jokių emocijų.

„J. Bukelis ir T. Tunkunas 2013 m. pradžioje susibūrė į organizuotą grupę, turėdami tikslą daryti nusikaltimus, susijusius su svetimo turto užvaldymu, panaudojant šaunamuosius ginklus“, – pažymėjo teisėjų kolegijos pirmininkė L. Gurevičienė.

J. Bukelis ir T. Tunkunas anksčiau buvo teisti po du kartus, tačiau tada jų įvykdyti nusikaltimai nebuvo sunkūs. Kartu su jais buvo nuteisti ir žudikams ginklus parūpinę trys vyrai – Tadeušas Urinovičius, Nerijus Venckus ir Vytautas Bužinskas. Jiems teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes, tačiau jų vykdymą atidėjo maksimaliam įstatyme numatytam trejų metų laikotarpiui. Teismas pažymėjo, kad nuteistieji nežinojo, kad nelegaliai laikomus ginklus parduoda asmenims, kurie yra suplanavę žudyti žmones.

Aukomis rinkosi ir pirkėjus, ir pardavėjus

Bylos duomenimis nustatyta, kad į organizuotą grupę J. Bukelis ir T. Tunkunas susibūrė 2013-ųjų vasarį – jie sumanė, jog galia pasipelnyti iš asmenų, parduodančių ar perkančių apynaujus brangius automobilius. Savo aukas jie rinkosi pagal skelbimus – ne tik patys susisiekdavo su pardavėjais, bet ir publikuodavo skelbimus apie tariamai parduodamus automobilius.

Jų pradžia nebuvo lengva – jauni vyrai buvo sumąstę apiplėšti automobilį pirkti norėjusį vilnietį. Kai jis atvyko į „pardavėjų“ nurodytą vietą, J. Bukelis ir T. Tunkunas įsibrovė į šalia esantį namą ir kartą iššovė į automobilį „Lexus GS430“, kuriuo buvo atvykęs pirkėjas. Jaunuoliai buvo suplanavę, kad šūvis pataikys į padangą, o kai pardavėjas sustos ir pradės ją keisti, jie prieis ir pareikalaus grąžinti pinigus už jo esą pavogtą automobilį. Tačiau plano jaunuoliai neįgyvendino – išsigandęs vairuotojas paspruko.

Po šio įvykio draugai nusipirko revolverį, nes anksčiau įsigytą lygiavamzdį šautuvą buvo nepatogu nešioti, jį reikėjo kaskart surinkinėti ir išrinkinėti.

Po to jaunuoliai dar kartą apsimetė pirkėjais – internete suradę skelbimą apie maždaug už 13 tūkst. eurų parduodamą automobilį „BMW 730“, sutarė susitikti su automobilio savininku. Čia jie apžiūrėjo automobilį – apsimetė, kad jis tinka ir planuoja pirkti, nors to iš tikrųjų vyrai net neplanavo. Iš tikrųjų J. Bukelis ir T. Tunkunas ketino automobilį pagrobti, bet nesugebėjo, nes J. Bukeliui nepavyko sukeisti BMW užvedimo raktelio į iš anksto paruoštą ir atneštą kitą raktelį.

Tuo metu jie susitiko ir su kito automobilio „BMW X5” pardavėju – iš anksto suplanavo, kad apsimes pirkėjais, o susitikimo metu išbandys, kaip važiuoja automobilis. Tada jie ketino nuvažiuoti į atokesnę vietą, o vairuotojui pagrasinti ginklą ir jeigu šis būtų pasipriešinęs, jis būtų nužudytas arba sužalotas, o automobilis vis tiek pagrobtas. Bet ir šįkart jų planas neišdegė – į susitikimo vietą „BMW X5“ savininkas atvažiavo su savo būsima žmona. Vyrai nutarė vairuotoją palikti ramybėje – išsigando, kad automobilyje yra įrengta navigacinė sistema, o jis pats yra apdraustas „Casco“ draudimu. Be to, T. Tunkunui pagailo merginos.

Nušovė automobilyje, o kūną paslėpė miške

Po šios nesėkmės jaunuoliai susirado dar vieną auką – jų auka tapo internete apie parduodamą automobilį „BMW 740“ paskelbęs vilnietis.

Su juo vyrai susitiko Vilniuje, prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios. Kadangi jie savininkui nurodė, kad iš išvaizdos automobilis jiems tiktų, bet prieš tai norėtų jį išbandyti, šis neprieštaravo – T. Tunkunas sėdo už automobilio vairo, o jo savininkas – šalia vairuotojo, J. Bukelis – ant galinės sėdynės.

Kai automobilis važiavo Antakalnyje esančia M. Paco gatve, J. Bukelis iš revolverio „Kora Brno“ automobilio savininkui kartą šovė į galvą. Kai nukentėjusysis ėmė purtytis, T. Tunkunas draugui pasiūlė iššauti dar kartą – J. Bukelis dar kartą iššovė į nugarą. Vyras iš karto mirė, o J. Bukelis su T. Tunkunu nuvažiavo į Šalčininkų rajoną, kur lavoną paslėpė. Be to, jie iš nužudytojo pagrobė vertingus daiktus ir pinigus, o paskui grįžę į Vilnių automobilį pasistatė prie savo namų.

Veiksmus derino internete: šokiruojantys susirašinėjimai

Kai žudikai buvo sulaikyti, paaiškėjo, kad jie jau seniai planavo įvykdyti daug nusikaltimų ir vadovauti automobilių pardavimui.

Peržiūrėję J. Bukelio ir T. Tunkuno susirašinėjimus internete pareigūnai neteko amo: nusikaltėliai drąsiai aptarinėjo visas detales ir ne kartą didžiuodamiesi buvo nusifotografavę su nelegaliai laikomais ginklais.

Iš J. Bukelio ir T. Tunkuno susirašinėjimo:

J. Bukelis: – Trumpiau sakant, sakau visą planą. Jeigu rytoj šie gaidžiai duos mums 2 000 Lt, perkame būgną, užsakome „valerą“, tą pačią dieną važiuojame to juodo BMW į Gariūnus, jį „užverčiam“, tu atsisėdi prie vairo, aš į galą, aš jį „užverčiu“, paimsime iš jo viską, ten mažiausiai bus telefonai, visos kortelės, svarbiausia – pasas, paskui jis pravers. Paskui iškviečiame supirkėją, susitarsime susitikti prie Kauno, supirkėją už 20 000 Lt, neva pamatys, kad automobilis yra, jis išeis, kai atsiskaitinės, aš jį job... (necenzūrinis žodis). Ir taip kokius 3 supirkėjus, tą patį BMW į Latviją paskui išsiųsime, dar ten užsidirbsime pinigų. Ten „grochnim“ (rusų žodyno kalboje – nužudysime – aut. past.) pora supirkėjų. O paskui viskas bus legaliai, patys supirkinėsime automobilius ir į Gariūnų aikštelę suvarinėsime.

T. Tunkunas: – Planas – chuliganas, jėga.

Dar kito pokalbio metu T. Tunkunas savo draugui parašė: „Paskambink dabar, susitark, jeigu ką, šiandien užversime.

J. Bukelis: – Aš įmečiau du skelbimus dėl BMW po 30 000 Lt į autogidą, šio automobilio numerius, jeigu kartais paprašys, turi pažiūrėti per Regitrą.

T. Tunkunas: – O tai ką, rytoj tų mulkių neversime?

J. Bukelis: – Ne, šeštadienį, po pietų, sukeisime raktą, paskui važiuosime pasiimsime BMW.

T. Tunkunas: – Vėl tiek laukti, po velnių.

J. Bukelis: – Geriau pakentėk, negu paskui kalėjime tūnoti ir kasdien galvoti, koks aš buvau kvailys.

T. Tunkunas: – O aš ir dabar – išprotėjęs.

J. Bukelis: Aš – negeresnis. Turėčiau aš „viką“, „valerą“, „emką“, jau seniai būčiau „užvertęs“ ir važinėčiau su „Audi A8“ ar „bumer“ 750 – salone – merginos, kišenėje – pinigai, rankoje – viskis.

T. Tunkunas: – Nežinau, tau spręsti, bet aš už 800 Lt žmogaus neversčiau, nežinau, kaip tu? Už 30 000 Lt suprantu, tiesiog man patinka, kai viskas puiku ir policija neturėtų už ko prisikabinti, kad ne 10 dienų gerai pagyventi, o po 10 metų kalėjime sėdėti.

Žinojo iš anksto: „morgas šviečia“

Nors teisme T. Tunkunas teisinosi, kad į nusikaltimus jį įvėlė J. Bukelis, kurio jis labai bijojo, tačiau paaiškėjo, kad bendraudamas su savo geriausiu draugu jis pasižymėjo ne mažesniu nei J. Bukelis aktyvumu.

T. Tunkunas: – Darysime rytoj.

J. Bukelis: – Būtinai.

T. Tunkunas: – Darysime kaip aš sakau, tu – iš šono, „lochas“ – gale, nuvažiuosime kur toliau, tu jį „užversi“.

J. Bukelis: – Kad tik pataikyti.

T. Tunkunas: – Šaudyk į pilvą, ir kontrolinį į galvą.

J. Bukelis: – Reikia taupyti šovinius, yra tik 16.

Šio pokalbio metu T. Tunkunas taip pat pasisiūlė, kad pats gali nušauti automobilio pardavėją, kurį vadino „lochu“, bet J. Bukelis jam nurodė, kad tai nori padaryti pats. Tada T. Tunkunas pasiūlė traukti burtus, o J. Bukelis jam atkirto: „Pirma – aš, po to – tu“.

Taip jie bendravo apie planuoją nužudymą – netrukus surado automobilio pardavėją, kurį planavo nužudyti. „Žiūrėk, ką kompe radau, morgas, morgas tam „lochui“ šviečia“, – draugui „Skype“ rašė T. Tunkunas ir J. Bukeliui pasiūlė kuo greičiau suorganizuoti susitikimą.

Kai jie vairuotoją nužudė, internete taip pat aptarinėjo nužudytojo šeimos gyvenimą – esą nors ir pas nužudytąjį buvo žmona, bet ji esą greitai suras sau kitą vyrą. „Tik vaikų gaila. Kas buvo, tas buvo ir gerai, o dabar – kelias, kelionė, laisvė“, – po nužudymo jokios graužaties žudikai net nejautė.

Jie dirbtinai teismo salėje bandė apsimesti, kad atgailauja dėl savo tokio elgesio ir atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau toks spektaklis neįtikino teisėjų ir nesuminkštino nužudytojo artimųjų širdžių.

Kas jie – J. Bukelis ir T. Tunkunas?

Iki suėmimo J. Bukelis ir T. Tunkunas gyveno Vilniaus rajone, Pagiriuose, čia esančioje gimnazijoje jie taip pat mokėsi.

Švietimo įstaigos vadovė teisme prisipažino, kad J. Bukelis yra uždaro būdo, gali įtakoti kitą žmogų, o T. Tunkunas – ramesnis, tačiau taip pat uždaras, nepasižymi nuovokos nebuvimu, lengvai pasiduodavo kitų įtakai.

„Man teko matyti, kad J. Bukelis į mokyklą atvažiuodavo juodos spalvos prabangia mašina, vienok, važinėdamas prabangiu automobiliu, J. Bukelis gaudavo nemokamą maitinimą“, – sakė ji.

Pedagogė taip pat prisiminė, kad dar 2012 m. T. Tunkunas viename iš rašinėlių parašė apie Janą, kuris turėjo 9 kalibro ginklą ir pavogė automobilį „BMW 730“.

„Rašinėlyje minimas žodis „valera“, kuris jaunimo kalboje reiškia ginklas – tikrinusiai rašinėlį mokytojai, norėjusiai apie tai informuoti direktorę, T. T. įspėjo, kad ji sudegs“, – sakė ji.