„Esu kaltas, suprantu, kad tai sunku paaiškinti, bet tikrai nesikratau atsakomybės“, – pareiškė 51 metų vilnietis Sergejus Ivanovas. Dėl to, kad sukėlė baisią avariją, jis labiausiai kaltino alkoholį, nuo kurio yra priklausomas, nesutarimus šeimoje ir... pilnatį.

Tokie S. Ivanovo pasiteisinimai neatrodo įtikinami – vyras jau kartą buvo baustas už tai, kad automobilį vairavo neblaivus, todėl prarado teisę vairuoti. Kadangi iš savo praeities klaidų nepasimokė ir toliau ignoruodamas įstatymus kėlė pavojų kelyje, prokuroras Rimas Juodis teismui pasiūlė S. Ivanovą pamokyti – įkalinti beveik dvejiems metams.

Kaip nuspręs S. Ivanovo baudžiamąją bylą išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, paaiškės birželį.

Santechniku dirbančiam S. Ivanovui pateikti kaltinimai dėl avarijos praėjusių metų birželio 29 d. pavakarę, kai 17.46 val. Vilniuje, T. Narbuto g., vairuodamas dukrai priklausantį automobilį „Peugeot 405”, partrenkė dviračiu važiavusią vilnietę Rasą Krikščiūnienę, o paskui maždaug už 140 metrų rėžėsi į vilnietės Julijos Švec vairuojamą automobilį „Renault Megane“.

Patikrinus S. Ivanovą alkotesteriu paaiškėjo, kad vyras yra girtas – jam nustatytas 2,6 prom. girtumas. Dar didesnis alkoholio kiekis rastas kraujyje – 2,83 prom.

Alkoholis yra S. Ivanovo kasdienybė – teisme paaiškėjo, kad jis yra įrašytas į priklausomybės nuo alkoholio įskaitą, o tądien, kai sukėlė avariją, degtinę gėrė nuo ryto. Vienas.

„Tai – liga, jos negalima išsigydyti, bet aš kovoju, nenoriu gyventi po tiltu, gerai, kad yra darbas, reikia gyventi“, – S.Ivanovas teisme sakė, jog dabar jau nebegeria ir stengiasi kuo daugiau dirbti, kad nekiltų pagundų vartoti alkoholį.

Kalbėdamas apie tragišką birželio 29-osios pavakarę S. Ivanovas teisinosi, kad serga bronchine astma, todėl prie automobilio vairo sėdo tik todėl, jog tuo metu prireikė nuvažiuoti į vaistinę.

„Reikėjo nusipirkti inhaliatorių, nes buvo prasidėjęs dusulys“, – tikino jis.

„Negaliu paaiškinti, kodėl nepastebėjau dviratininkės, gal dėl girtumo – tik atsimenu, kad nulūžo veidrodėlis, – kalbėjo S. Ivanovas. – Nesupratau, kas įvyko, bandžiau apsidairyti, stabdžiau automobilį, nors važiavau ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu. Manau, kad tada neįvertinau situacijos. Dėl girtumo. O gal tuo metu buvo pilnatis.“

Vyras pažymėjo, kad uždirba nedaug, tačiau yra pasiryžęs nukentėjusiajai dviratininkei atlyginti padarytą žalą.

„Iki šiol negaliu sau atleisti dėl šios kvailystės, pykstu ant savęs, prašau man atleisti, nes tikrai esu kaltas“, – kalbėjo S. Ivanovas, teismo prašęs nesodinti už grotų.

Kad kaltinamąjį reikėtų palikti laisvėje, įsitikinusi ir vos per plauką išgyvenusi dviratininkė R. Krikščiūnienė. Moteriai po avarijos teko nelengvi išbandymai – jai buvo prakirsta galva, lūžo šeši šonkauliai, raktikaulis, pradurtas plautis. Ji savaitę praleido reanimacijoje, po to tęsėsi ilgas gydymas ligoninėje ir reabilitacijos centre.

„Tas mėnuo ligoninėje buvo lyg didelis košmaras, gyvenau ne savo, o tarsi kieno kito gyvenimą, galvos ir nugaros skausmai buvo kasdienybė, nors ir iki šiol juos jaučiu“, – sakė moteris.

Dėl avarijos ji buvo priversta pakeisti savo planus – vietoj atostogų su iš Jungtinėje Karalystėje studijuojančia dukra ir išvykos į Kanadą, moteris lankėsi pas gydytojus ir bet kokia kaina bandė grįžti į pilnavertį gyvenimą.

„Norėčiau būti tokia, kokia buvau, norėčiau gyventi savo gyvenimą“, – sakė ji.

Baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras R. Juodis mano, kad dėl neatsakingo elgesio S. Ivanovas nenusipelno gyventi laisvėje. „Jis nepadarė išvadų po to, kai buvo nubaustas administracine tvarka dėl to, kad vairavo neblaivus – važiavo neturėdamas teisės vairuoti, neblaivus ir nieko nematydamas prieš akis, nukentėjusiosios gyvybei buvo iškilęs realus pavojus, reikia tik džiaugtis, kad šiandien ji sėdi prieš mus“, – sakė jis, S. Ivanovą pasiūlęs įkalinti 1 metams ir 8 mėnesiams.

Prokuroro teigimu, nors S. Ivanovas ir neturi teisės vairuoti, skiriant bausmę būtina jam paskirti ir papildomą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą trejus metus vairuoti transporto priemones.

Valstybinis kaltintojas taip pat pažymėjo, kad dėl įvykusios nelaimės atsakomybę turėtų prisiimti ir nukentėjusioji R. Krikščiūnienė – ji dviračiu važiavo važiuojamąja kelio dalimi, nors šalia buvo įrengtas dviračių takas.

Su tokia pozicija nesutiko nukentėjusioji: „Tuo keliu važinėju nuo studijų laikų, ten nėra dviračių tako, ten – tik šaligatvis.“