Į klausimus apie naująjį garsiosios knygos variantą atsako jos autorius rašytojas Dailius Dargis.
- Kodėl nusprendėte perleisti "Tikrąją Daktarų istoriją"?
- Per pastarąjį pusmetį sulaukiau daugybės skaitytojų prašymų, laiškų - kur jie galėtų įsigyti mano pirmąją knygą "Tikroji Daktarų istorija". Buvo išleisti penki tiražai - iš viso jos parduota daugiau kaip 30 tūkstančių egzempliorių. Jei paskaičiuosime ir elektronines ar piratines šios knygos versijas - tai iš viso, mūsų su leidėjais paskaičiavimu, ją perskaitė šimtai tūkstančių žmonių, gyvenančių ne tik Lietuvoje. Pastebėjau, kad knyga itin populiari tarp Anglijos, Norvegijos, Airijos, taip pat ir JAV lietuvių.
Be to, tai bus gerokai pakitusi šios knygos versija.
- Tai jau trečiasis knygos variantas. Kuo jis skirsis nuo ankstesnių versijų?
- Taip, tai bus jau trečioji šios knygos versija. Iš jos bus pašalinti tekstai, eilutės, dėl kurių man ne vienerius metus teko minti teismų slenksčius. Bet ji bus geriausia - pati storiausia, kurią sudarys beveik 400 puslapių. Jos puslapiuose bus keliasdešimt unikalių fotografijų iš Daktarų gaujos bylos, privačių archyvų, kriminalinės policijos operatyvinių bylų.
Būtent šioje knygos versijoje sužinosite visą garsiausios Lietuvoje nusikalstamos organizacijos - Daktarų gaujos – istoriją: nuo pradžios iki pat jos pabaigos.
Ši knyga galutinai patvirtins, kad Daktarų istorija jau baigėsi: prisiminikime, kad prieštaringai vertinamas Tauragės veikėjas Arūnas Pukelis, pravarde Švinius, neseniai aštriai "paauklėjo" jaunąjį Daktarą - Enriką Daktarą. Apie tai bus irgi rašoma šios knygos versijoje. Taip pat nuodugniai bus pateikta, kaip persiformavo Kauno kriminalinio pasaulio žemėlapis po Daktarų gaujos žlugimo.
- Dėl šios knygos jūs kelis kartus buvote teisiamųjų suole. Papasakokite plačiau, kodėl knygos herojai piktinosi jos pasirodymu?
- Taip, jų buvo ir ne vienas. Su Daktarų šeimyna man teko bylinėtis net ketverius metus. Pastaruoju metu dėl šios knygos mane "atakuoja" anksčiau su Daktarų gaujos vyrais artimais bendravęs Regimantas Kairys, pravarde Klišius. Jis bet kokia kaina siekia per teismus mane nuteisti esą už paviešintą jo tamsiausią gyvenimo istoriją.
Nors Daktarų gaują sutriuškinę kriminalistai, atėję liudyti į mano teismą, tiesiai pareiškė, kad šis asmuo yra dalyvavęs viename šiurpiame Daktarų gaujos įvykdytame nužudyme. Šis žmogus atakuoja ir kitus kolegas žurnalistus, kurie savo žiniasklaidos grupėse skelbia informaciją apie mano ir R. Kairio teismus. Stebina, kad teismai neatsižvelgia, jog mes, žurnalistai, traukiame į dienos šviesą įvairius personažus ir po to dėl to turime aiškintis, kad neprasižengėme. Mada bylinėtis su žurnalistais turbūt yra atkeliavusi iš Amerikos, kur tokie procesai itin dažni. Tiesa, vertėtų atkreipti dėmesį, kad Amerikoje kitokie žurnalistų, knygų leidėjų uždarbiai. Tad iš jų pralobti siekiantys asmenys gali tikėtis nemažų kompensacijų, apie kokias Lietuvoje dar ilgai nebus galima nė pagalvoti.
Maža to, pastebėjau, kad kai kurie asmenys po šios knygos išleidimo ėmė domėtis mano privačiu gyvenimu: kaip aš gyvenu, kiek uždirbu, kokiu automobiliu važinėju ar su kuo leidžiu laisvalaikį. Į mano privačią erdvę kai kurie banditai bandė infiltruoti ir dailiai atrodančias merginas, tačiau "nepasimoviau" ant tokių pigių provokacijų. Beje, buvo kelis kartus įtartinai apgadintas mano automobilis, panašu, kad buvo į jį laužtasi arba bandyta įmontuoti pasiklausymo įrangą. Visgi sutikite, kad kai kam esu įdomus personažas, nes darbo reikalais palaikau ryšius ir su teisėsauga, ir su nusikalstamo pasaulio atstovais.
- Kokie Jūsų santykiai su Daktarų šeimos nariais?
- Mes su jais neturime nieko bendro. Dažnai esu kviečiamas į visokias televizijos pokalbių laidas, kur kai kurie prodiuseriai nori mane supriešinti su Daktarų šeimos atstovais, tačiau atsisakau dalyvauti tokiuose "debatuose". Kai kurie jų aplinkos žmones mane bando juodinti socialiniuose tinkluose. Bet į tai numoju ranka. Aš linkęs su visais draugauti. Pačiam H. Daktarui pernai esu įteikes savo paskutinę knygą "Mafijos kronikos" su autografu.
- Naujausioje knygos versijoje, berods, neapsiribojama vien tik Daktarų gauja?
- Paskutinė knygos "Tikroji Daktarų istorija" versija - tai ne vien dokumentinis pasakojimas apie H. Daktarą ir jo aplinką. Daktarai ne tik buvo didieji "privatizatoriai", aktyviai kišosi į 1990-ųjų verslą. Jie bandė įsiveržti ir į politiką. Svajojo, kad jų vaikai užaugę taps prezidentais. Taip pat nemažai rašoma apie kitus garsiausius anų laikų Kauno mafijozus - Remigijų Daškevičių - Daškę, Smauglį, Turistą, Kampinius, Rimantą Ganusauską - Mongolą. Pastarasis garsėjo neįprastais užmojais - uždirbęs nemažai pinigų, vienu metu Kaune ėmė statyti net penkis namus - dviem savo žmonoms ir visiems vaikams. Bet užbaigti jų nespėjo, nes buvo saviškių nužudytas. Jo kūnas iki šiol nerastas.
Knygoje atskleidžiama, kad netgi kiečiausiais save vadinę Kauno "bachūrai" vėliau palūžo ir kriminalistams išpasakojo ne tik apie savo, bet ir bendrų padarytus nusikaltimus.
Taip pat knygoje bus galima perskaityti ir apie pastarojo meto grupuotes, kurias vadinu Daktarų įpėdiniais. Jos veikė kur kas gudriau, rafinuočiau, vengė imtis kruvinų nusikaltimų, dažniausiai lobdavo iš kontrabandos ar kitų ekonominių nusikaltimų.
- Ar šiandien kriminalinė dokumentika - vis dar paklausi prekė knygynuose?
- Manau, kad ji paklausesnė už grožinę literatūrą. Juk žmones "veža" tai, kas yra tikra, dar visai neseniai buvo šalia jų. Galų gale taip jie bando pabėgti nuo jos varginančios aplinkos, kasdienybės, jiems nuobodulį keliančio darbo. Pastebėjau, kad Daktarų istoriją labai mėgsta ne tik vyrai, bet ir moterys. Daug mano sutiktų moterų žavėjosi toje knygoje aprašytais gangsterių gyvenimais. Tai patvirtina seną mintį, kad daliai moterų labiau patinka "blogiukai" nei geri, nuoširdžiai šeimos vertybėms atsidavę ir tvarkingus kostiumus nešiojantys vyrai. Neatmetu, kad kitoje knygoje didesnį dėmesį skirsiu Lietuvos mafijos moterims.
