Prokuroras Arūnas Verenius mano, kad buvo surinkta pakankamai duomenų, jog aukštas pareigas užėmę pareigūnai neužkirto kelio Kauno žudynėms, kai dviguba žmogžudyste įtariamas Drąsius Kedys, įtariama, nužudė teisėją Joną Furmanavičių ir Violetą Naruševičienę, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas esą nepagrįstai pareigūnams paskelbė išteisinamąjį nuosprendį.
Valstybinio kaltintojo apeliacinį skundą, kuriuo siūloma pareigūnus pripažinti kaltais, antradienio rytą turėjo nagrinėti Vilniaus apygardos teismas, tačiau posėdis baigėsi vos tik prasidėjęs – į jį neatvyko viena advokatė, be to, prašymą skundą nagrinėti nedalyvaujant pateikė ir išteisintasis Emilijus Damukaitis.
Taip pat paaiškėjo, kad teisėjų kolegijos narė Regina Pocienė antradienio rytą yra kviečiama į Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos posėdį (teisėja pretenduoja dirbti Lietuvos apeliaciniame teisme), todėl taip pat negalėtų ilgai dalyvauti nagrinėdama prokuroro apeliacinį skundą.
Nuteisti prokuroras taip pat prašo buvusį policijos generalinio komisaro pavaduotoją Visvaldą Račkauską bei buvusį LKPB viršininko pavaduotoją Tomą Ulpį, kuriems siūloma skirti po daugiau kaip 13 tūkst. eurų baudas.
Tuo metu LKPB pareigūnams Dariušui Sinkevičiui ir Vitalijui Vitkovskiui prokuroras prašo skirti po daugiau kaip 9 tūkst. eurų baudas, jų vadovui, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkui E. Damukaičiui – daugiau kaip 11 tūkst. eurų baudą.
Baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėsianti trijų teisėjų kolegija suplanavo posėdžius iki birželio mėnesio, todėl gali būti, kad iš naujo bus atliekamas įrodymų tyrimas. Ar jis yra būtinas, prokuroras kol kas neatskleidžia.
Kaip vertina prokuroro pateiktą apeliacinį skundą, išteisintieji pareigūnai nebuvo linkę dalytis įžvalgomis.
Išteisindamas pareigūnus apylinkės teismas konstatavo, kad veiksmai, kuriuos prokuroras kvalifikuoja kaip piktnaudžiavimą tarnyba, buvo nukreipti į D. Kedžio paiešką, o byloje nėra nei menkiausio duomens, kad jie siektų priešingo rezultato, t.y. šio asmens buvimo vietos nustatymo ir jo sulaikymo apsunkinimo bei atitinkamai neturtinės žalos padarymo institucijoms ir fiziniams asmenims, ar sąmoningai leistų tokioms pasekmėms kilti.
Tuo metu valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras teisme yra skelbęs, kad V. Račkauskas, veikdamas bendrininkų grupėje su T. Ulpiu, E. Damukaičiu, V. Vitkovskiu ir D. Sinkevičiumi, nuo 2009 m. spalio 5-osios (J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymo) iki 2011-ųjų spalio 30-osios nuslėpė informaciją apie buvusį dviejų žmonių nužudymu įtariamą Drąsiaus Kedžio draugą M. Žalimą.
Pasak prokuroro, į Policijos departamentą dar 2009 m. rugsėjo 16-ąją atvyko M. Žalimas ir pateikė informaciją apie D.Kedžio bei jo galimų bendrų Raimundo Ivanausko ir Eglės Barauskaitės planuojamą teisėjo J. Furmanavičiaus, L. Stankūnaitės bei jos sesers V. Naruševičienės nužudymą.
Be to, M. Žalimas pateikė informaciją apie nužudymui ketinamą panaudoti dujinį ginklą su garso slopintuvu bei įsigytą automobilį.
Šią informaciją, prokuroro teigimu, M. Žalimas pateikė T. Ulpiui, kuris šių duomenų jokiuose dokumentuose neužfiksavo ir nesiėmė neatidėliotinų veiksmų užkirsti kelią planuojamam labai sunkiam nusikaltimui.
Vėliau, jau po J. Furmanavičiaus ir V. Naruševiečienės nužudymo, įtariama, V. Račkauskas savo pavaldiniams V. Vitkovskiui ir D. Sinkevičiui nurodė patekti į sodo namelį, kuriame curėjo slėptis D. Kedys. Šiame namelyje pareigūnai spalio 8-ąją neteisėtai įrengė ir savaitę naudojo slaptas technines priemones, tačiau įtariamojo žudiko taip ir nesulaukė, o D. Kedžio name paliktus daiktus vėliau atidavė M. Žalimui. „Taip sudarė sąlygas negrįžtamai prarasti daiktus“, - pabrėžė prokuroras.
Kaltinamajame akte taip pat buvo teigiama, kad šios informacijos nežinojo ikiteisminį tyrimą dėl žudynių Kaune atliekantys Generalinės prokuratūros prokurorai. Maža to, praėjus 10 d. po žudynių esą pareigūnams buvo duotas nurodymas ir toliau prokurorams nepranešti duomenų apie M. Žalimą.
Be to, prokuroro teigimu, 2009-ųjų lapkričio 20-ąją V. Račkauskas taip pat suklastojo oficialų dokumentą, kai siekdamas nuslėpti M. Žalimo pateiktą informaciją, tuomečiam Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui Algimantui Kliunkai pranešė, jog LKPB padaliniai nebuvo gavę duomenų apie ketinimus susidoroti su J. Furmanavičiumi, V. Naručevičiene dėl galimo mažametės mergaitės tvirkinimo. Šią pažymą prokurorui parengė E. Damukaitis.
Kad policija neturi jokių duomenų apie M. Žalimą, prokurorui A. Kliunkai jo darbo kabinete 2010-ųjų sausio 20-ąją vykusio susitikimo metu nurodė ir T. Ulpis.
Pasak prokuroro, ši informacija paaiškėjo 2011-ųjų spalio 30-ąją, kai pas prokurorus atvyko M. Žalimas ir pateikė anksčiau policijai perduotą informaciją.
Kaltinamajame akte teigiama, kad aukšti policijos pareigūnai dėl neatsargumo neatliko savo pareigų bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
Atsakomybėn patraukti pareigūnai neigė kaltę dėl jiems pateiktų kaltinimų.